Kodėl mūsų artimieji senatvėje tampa tokie nepakeliami? Išmintingo žmogaus atsakymas.
Kartą vieno žmogaus paklausė, kodėl mūsų artimieji senatvėje tampa tokie nepakeliami. Juk būtent jie moka mus labiausiai įskaudinti, žino visus mūsų skausmo taškus ir tikslingai į juos taikosi. Kartais su ypatingu tikslumu ir su malonumu stebi, kaip mums skauda.
Tas išmintingas žmogus atsakė.
Žinote, du kartus žmogaus gyvenime ateina pereinamasis amžius ir žmogus tampa nepakeliamas artimiesiems. Matyt, siekiant palengvinti išsiskyrimą ir išvykimą.
Paauglystėje vaikai tampa nepakeliami prieš išvykdami ir pradėdami savarankišką gyvenimą. Jie išveda tėvus iš kantrybės tiek, kad šie jau džiaugiasi, kad vaikai išeis iš namų ir pradės gyventi atskirai. Visi subtilūs ryšiai nutrūksta ir nebeskauda išsiskirti su vaiku. Švelnumas sumažėja. Tas pats atsitinka ir senatvėje. Taip gamta paruošia mus paskutiniam atsisveikinimui.
Kuo nepakenčiamesnis brangus žmogus paskutiniais gyvenimo metais, tuo lengviau atsisveikinti, nes visi subtilūs ryšiai nutrūksta, lieka tik pareiga, o švelnumas sumažėja. Blogiau tiems, kurie tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju išlaiko santykių švelnumą.
