Kartais mes susiduriame su skausmingais pasirinkimais ir situacijomis. Tai nutiko Nickui Schnarrui ir jo žmonai Brooklyn, kai jie laukėsi trečiojo vaiko. Gydytojai tėvams pranešė naujienas, kurios, ko gero, yra didžiausias besilaukiančių tėvų košmaras. Nickas aprašė šį dramatišką incidentą „Facebook“ paskyroje:
„Pastaruosius devynis mėnesius mano žmona Brooklyn buvo nėščia ir laukėsi labai sergančio berniuko. Prieš tris ar keturis mėnesius sužinojome, kad kūdikis turi sunkią hidrocefaliją. Senais laikais tai buvo vadinama „vandeningomis smegenimis“ , tai būklė, kai paprasčiausiai yra per daug skysčių smegenyse. Galiausiai mes buvome nukreipti į Sinsinačio vaikų ligoninę, kur keli iš didžiausių šalies ekspertų mums pasakė, kad padėtis yra labai rimta. Kūdikio būklė buvo „siaubingai bloga“.
Tai buvo taip ekstremalu, kad ekspertai nustojo matuoti ir stebėti kūdikio būklę, nes tuo metu jie nebeturėjo ką pasakyti. Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) rezultatai buvo baisūs. Mums buvo pasakyta, jog yra 90% tikimybė, kad kūdikis mirs iškart po gimimo arba kad pasekmės bus tokios baisios, kad bus sunku įsivaizduoti nors kažkiek kokybišką jo gyvenimą. Mes turėjome daug susitikimų, kuriuose diskutavome, bet širdį veriantis sprendimas buvo tas, kad turime leisti vaikui „mirti ramiai ir neskausmingai“.
Brooklyn persikėlė į Sinsinatį ir apsistojo viešbutyje netoli ligoninės – tuo atveju, jei ji imtų netikėtai gimdyti. Aš važinėjau pirmyn ir atgal, dirbdamas ir rūpindamasis dviem kitais mūsų vaikais – Sophie ir Lily. Liepos 8 dieną gimdymas prasidėjo! Praėjus 15 minučių po to, kai daktarai nusprendė jai daryti Cezario pjūvį, mes dar kartą susitikome su gydytojais aptarti, kada jie turėtų naudoti aparatūrą, kad kūdikis galėtų kvėpuoti, ir kada turėtume su juo atsisveikinti, kad kūdikis galėtų ramiai patekti į dangų. Spėkite? Kūdikis gimė verkdamas – tai buvo vienas gražiausių mano girdėtų garsų!
Trumpai tariant, Charlie išgyveno ir buvo laikomas intensyvioje terapijoje, kol visi galėjome grįžti namo. Panašu, kad jis yra normalus, gražus kūdikis, galintis daryti viską, ką gali bet kuris normalus kūdikis. Jo galva yra šiek tiek didesnė, bet mes galėsime tai sutvarkyti, apsilankydami ligoninėje. Kaip tai nutiko? Gydytojai sako, kad „mes negalime pateikti jokio medicininio paaiškinimo tam, ką čia pamatėme“. Tam tikra prasme, vaikas natūraliai pats savaime turėjo „pašalinti“ skysčius smegenyse. Turėjome keletą šeimos narių ir draugų, kurie meldėsi už mus ir mūsų vaiką.
Esu praktiškas žmogus, tikintis mokslu, bet esu įsitikinęs, kad tai turėjo būti Dievo valia. Skiriu Dievui visus nuopelnus, kad mano vaikas išgyveno! Ačiū, labai ačiū visiems, už visus malonius žodžius, žinutes, laiškus ir meilę. Dievas tikrai yra ir jis vis dar daro stebuklus!
Dieve, palaimink, – Nick“.
Nesvarbu, ar tikite Dievu, ar ne, tai yra nepaprastai graži istorija! Tai yra puikus pavyzdys, kad niekada nereikia nuleisti rankų ir prarasti viltį, nesulaukus laimingos pabaigos. Linkime mažajam Charlie ir jo šeimai didžiausios sėkmės!
Dalinkitės šia nuostabia istorija su savo draugais „Facebook“ tinkle!
