Lėtinis stresas yra šiuolaikinio žmogaus rykštė ir daugelio ligų priežastis. Apie labiausiai paplitusius negalavimus, kurie gali sukelti nevaldomus rūpesčius, papasakosime šiame straipsnyje.

REKLAMA

Stresas yra apsauginė biologinė funkcija, apimanti daugybę paprastų procesų, skirtų apsaugoti organizmą nuo nepalankių psichologinių ir aplinkos veiksnių. Jei nebūtų streso, šie nepalankūs veiksniai galėtų sutrikdyti homeostazę – organizmo vidinę aplinką – ir pakenkti mūsų nervų sistemai.

Pernelyg didelis stresas yra toks pat pavojingas, kaip ir streso nebuvimas: jei jis tampa lėtinis, didėja rizika, kad labai pablogės jūsų savijauta ir išsivystys daugybė ligų. Su gydytoju Aleksandru Lavriščevu, gydytoju terapeutu ir pagrindiniu klinikų tinklo specialistu, aptarėme pagrindinius pavojus, kurių neturėtumėte ignoruoti.

REKLAMA

Iš kur kyla stresas?

Stresas kyla dėl simpatikoadrenalinės sistemos suaktyvėjimo, kuri jungia smegenis ir antinksčius. Smegenys, gamindamos tam tikrus hormonus, „įsako“ antinksčiams gaminti streso hormonus – pirmiausia kortizolį ir adrenaliną.

REKLAMA

Šie hormonai teigiamai veikia mūsų organizmą: didina kraujospūdį, palengvina kvėpavimą, stiprina širdies veiklą ir raumenų tonusą, didina gliukozės kiekį kraujyje (net jei esame alkani) ir gerina reakcijos greitį.

Tai padeda susidoroti su gresiančia grėsme (arba nuo jos pabėgti) ir greičiau priimti reikalingus sprendimus. Tačiau jei stresas trunka per ilgai arba kartojasi, simpatinė antinksčių sistema tampa neigiamai veikiama ir sukelia ligas.

REKLAMA

Norint suprasti, kaip stresas prisideda prie šių negalavimų, būtina pažvelgti į istorijos eigą. Terminą „stresas“ sugalvojo Walter Canon: jis apibūdino jį kaip universalų biologinės reakcijos į „kovoti arba pabėgti“ procesą. Tačiau didžiausią indėlį į streso tyrimus įnešė kanadiečių fiziologas Hans Selye, kuris stresą vertino ne tik naudingų, apsauginių reakcijų, bet ir neigiamų pasekmių atsiradimo požiūriu.

REKLAMA

Taigi, kokias ligas dažniausiai sukelia stresas? Išsamaus sąrašo pateikti neįmanoma, nes manoma, kad stresas turi įtakos kiekvienai mums žinomai ligai. Tačiau streso įtaka šioms ligoms akivaizdi jau labai seniai.

Antinksčių liaukų išsekimas

REKLAMA

Kai yra nuolat išskiriamos didelės streso hormonų dozės, antinksčių medžiagos išsenka, todėl dar labiau sumažėja jų funkcija. Dėl to atsiranda silpnumas, nuovargis, sumažėja kraujospūdis, bet svarbiausia – negebėjimas toliau normaliai reaguoti į stresą, todėl jis pradeda daryti neigiamą poveikį. Ilgainiui žmogus tampa pažeidžiamas psichologiškai ir fiziškai – jis blogai jaučiasi atlikdamas sunkias užduotis, patirdamas fizinį krūvį, stresą ir pan.

REKLAMA

Sumažėjęs imunitetas

Antinksčių hormonai slopina imunitetą, kas netgi naudojama medicinoje – autoimuninėms ligoms gydyti (kai imunitetas, užuot saugojęs mus, naikina mūsų pačių audinius) arba po organų transplantacijos, kai persodintas organas turi būti apsaugotas nuo paciento imuninės sistemos. Todėl nuolatinį stresą patiriantys žmonės dažnai serga peršalimo ligomis ir infekcijomis.

REKLAMA

Skrandžio ir žarnyno gleivinės pažeidimas (iki opų išsivystymo)

Kai turime bėgti nuo priešo arba nugalėti jį kovoje, tikrai neturime laiko galvoti apie virškinimo traktą. Streso hormonai, taip pat kaip ir nervinė simpatoadrenalinės sistemos dalis, slopina skrandžio veiklą, todėl jis taip pat negali atsigauti. Todėl žmonės, patiriantys lėtinį stresą, dažnai serga skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligomis.

REKLAMA

XX amžiuje net buvo manoma, kad stresas yra pagrindinė skrandžio opų priežastis, nors vėliau paaiškėjo, kad tai ne visiška tiesa: dauguma skrandžio opų yra susijusios su Heliobacter pylori infekcija, tačiau žmonėms, kurie ir toliau serga šia liga po to, kai buvo eliminuota bakterija arba infekcija, stresas yra pagrindinis šios ligos veiksnys. Atrodo, kad gastritą ir duodenitą dažniau sukelia stresas.

REKLAMA

Arterinė hipertenzija

Kraujospūdis gali padidėti dėl ilgalaikio psichologinio streso, dėl kurio į kraują išsiskiria kraujagysles siaurinantys hormonai adrenalinas ir kortirozolis, arba tai lemia kiti nepalankūs veiksniai:

REKLAMA
  • Padidėjęs kūno svoris. Įsivaizduokite, kad tenka nešiotis lagaminą – ir darbe, ir važiuojant autobusu;
  • Miego trūkumas. Dėl to nervų sistema negali tinkamai atsipalaiduoti ir atsikratyti įtampos;
  • Didelio kiekio druskos vartojimas. Dėl to kaupiasi vanduo, o tai didina spaudimą kraujagyslėse, jas siaurina ir dar labiau didina kūno svorį;
  • Rūkymas. Nikotinas susiaurina jau susiaurėjusias kraujagysles ir priverčia širdį plakti greičiau, todėl padidėja kraujospūdis.

Dirgliosios žarnos sindromas

Tai pirmoji liga, kuri apima abi puses – ir fiziką, ir psichologiją. Paprasčiau tariant, žarnyno veiklą reguliuoja daugybė neuronų – iš viso jie sveria tiek, kiek sveria smegenys. Tai reiškia, kad ilgalaikė protinė įtampa pasireiškia ir žarnyno neuronuose. Tai sukelia įvairius simptomus: pilvo skausmą, pilvo pūtimą, užkietėjimą, viduriavimą, taip pat abiejų simptomų derinį.

REKLAMA

Psoriazė arba žvynelinė

REKLAMA

Psoriazė yra odos liga, kuriai būdinga pleiskanojančios odos žvyneliai, dengiantys dideles kūno dalis ir galintys sukelti ne tik estetinį, bet ir fizinį diskomfortą. Šios ligos ryšys su stresu žinomas nuo antikos laikų, tačiau tai nėra vienintelis jos šaltinis.

Nors tikslus mechanizmas, kaip stresas veikia ligos eigą, nežinomas – manoma, kad jis panašus į procesus, vykstančius streso metu skrandyje: simpatinių nervų galūnės į odą išskiria tam tikras medžiagas, kurios neleidžia normaliai regeneruotis odai, o tam reikalinga tam tikra ląstelių padalijimo tvarka kiekviename iš daugelio odos sluoksnių.

REKLAMA

Ar tai reiškia, kad stresas yra vienintelė šių sutrikimų priežastis? Žinoma, ne. Šiandien medicina mano, kad stresas vienaip ar kitaip susijęs su visomis žmogaus ligomis, todėl gydytojai turi ne tik gebėti diagnozuoti ligas, naudodami tyrimus, priemones ir instrumentus bei laboratorinius metodus, bet ir įvertinti streso lygį.

Gydytojas taip pat turi gebėti įvertinti streso lygį naudodamas testus, prietaisus ir laboratorinius metodus. Būtinai pasiteiraukite savo bendrosios praktikos gydytojo arba šeimos gydytojo, kaip konkrečiai stresas veikia jūsų sveikatą.

Komentarai:

Griežtai draudžiama Zinoti.lt portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Zinoti.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Zinoti.lt šaltinį. Ši informacija yra Zinoti.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu [email protected].