Mokslininkai įvardijo produktus, kurie gali „pamaitinti“ smegenis, priversti jas veikti aktyviau ir produktyviau. Cinkas, magnis, cholinas, geležis ir folio rūgštis – pasakysime jums, kodėl jie tokie svarbūs ir kur juos gauti.

KOKIUOSE MAISTO PRODUKTUOSE YRA CINKO

Cinko vaidmuo normaliam kūno funkcionavimui buvo daug svarbesnis, nei siūloma prieš 20 ar 30 metų. Padedant cinkui, aktyvuojama daugybė fermentų, vyksta metabolizmas ir netgi neuronų sužadinimo procesas.

Roy Hallino, MD, JAV atliktas tyrimas parodė, kad žmonių, turinčių ribotas galimybes atkurti tai, ko išmoko, cinko kiekis kraujyje buvo mažesnis nei žmonių, kurių testai rodė aukštą intelektą.

Cinkas legvina neigiamą alkoholio poveikį smegenų ir kepenų ląstelėms, nes jis yra fermento, kuris skaido etilo alkoholį, dalis. Be jo neįmanoma hormonų, ypač testosterono, sintezės, kuri daugiausia lemia mūsų elgesį, sintezė.

Cinkas yra svarbus toms smegenų dalims, kurios atsakingos už koncentraciją ir atmintį. Cinko trūkumas sukelia dirglumą, miego sutrikimus, regėjimo aštrumo ir kvapo praradimą. Pagerinti situaciją padeda tinkama mityba.

Kasdien žmogui reikalingas cinkas yra 10–15 miligramų. Šis naudingas elementas taip pat randamas kviečių sėlenose (7 mg 100 g), riešutuose ir sėklose, kietuose sūriuose (iki 5 mg 100 g), ankštiniuose augaluose, kiaušinių tryniuose, mėsoje ir jūros gėrybėse.

Tačiau jo ypač gausu krevetėse taip pat ir kitų naudingų smegenų medžiagų krevečių (40–60 mg 100 g). Verta įtraukti jas į racioną: į salotas dėkite krevečių mėsos, jos puikiai įsisavinamos su daržovėmis.

KODĖL SMEGENIMS REIKIA MAGNIO

Magnis yra būtinas normaliam smegenų funkcionavimui. Jam dalyvaujant, didėja nervinių ląstelių sinapsių skaičius. Dėl to pagerėja atmintis, susikaupimas, našumas ir mokymasis.

Vien magnis nėra 100% apsauga nuo Alzheimerio ligos, tačiau jis gali veikti kaip prevencinė priemonė, sumažinanti šios ligos išsivystymo tikimybę.

Magnio trūkumas pablogina gebėjimą susikaupti ir neigiamai veikia atmintį bei dėmesį. Maistu, kuriame gausu šio mikroelemento, galima patenkinti kasdienį 300–500 miligramų poreikį.

Tarp magnio kiekio 100 gramų lyderių galima paminėti kviečių sėlenas (590 mg), riešutus (iki 270 mg), grikius (258 mg), avižinius dribsnius (135 mg) ir žirnius (100–110 mg).

PAGRINDINĖ MEDŽIAGA

Jūs žiūrite į knygą, bet nieko nematote… Tai yra nuo lėtinio nuovargio. Smegenų centrai, atsakingi už informacijos suvokimą, atrodo, kad „užšąla“ ir nustoja suvokti naują informaciją. Cholinas padės sudėlioti savo mintis.

Ši medžiaga gerina koncentraciją ir atmintį, taip pat gerina nuotaiką, mažina dirglumo ir apatijos lygį, aktyvina mąstymo procesus. Iš pradžių cholinas buvo vadinamas „Vitaminu B4“, tačiau vėliau jis tapo į vitaminus panašia medžiaga. Tiesą sakant, tai yra pusiau vitaminas.

Nuo vitaminų jis skiriasi tik tuo, kad mūsų kūnas pats gali gaminti choliną. Bet jis tai daro nepakankamais kiekiais, todėl cholino, kaip ir kitų vitaminų, turime gauti su maistu.

Kasdien reikiamas cholino kiekis yra 500–1000 miligramų. Kiaušinių tryniai (iki 800 mg), jautienos kepenys (420 mg), mėsa (80–130 mg), sojų pupelės (116 mg), brokoliai (40 mg), pomidorai (20–30 mg) padės tai gauti.

GELEŽIS AKTYVIOMS SMEGENIMS

Negalime nuvertinti geležies vaidmens žmogaus organizme. Ji dalyvauja konstruojant hemoglobino molekulę – transportinį baltymą, užtikrinantį deguonies pernešimą į visus audinius.

Trūkstant geležies, kūnas pradeda „dusti“. Sutrinka audinių aprūpinimas deguonimi, vystosi anemija, kenčia smegenys, širdis ir nervų sistema.

Kalbant apie nervų sistemą, geležis yra būtina norint perduoti nervinius impulsus iš neurono į neuroną. Tai įvyksta dalyvaujant specialioms biologiškai aktyvioms medžiagoms – neurotransmiteriams, o joms formuojasi geležis.

Geležis daro įtaką ir mūsų emocinei būsenai. Ji dalyvauja dopamino – „skatinamojo hormono“, atsakingo už pasitenkinimo, motyvacijos, protinės ir motorinės veiklos lygį, sintezėje. Trūkstant dopamino, pastebima inercija, apatija, sumažėja mąstymo aiškumas.

Geležies norma yra 8–18 mg. Anot gydytojų, geležies trūkumas ištinka kas trečią moterį, ypač po 30 metų.

Sezamas (16 mg), jūros dumbliai (16 mg), soja (10 mg), grikiai (8 mg), žirniai (7 mg), jautienos kepenys (7 mg), džiovinti obuoliai (iki 6 mg) padės papildyti geležies atsargas. Reikėtų pažymėti, kad gyvūninės kilmės geležis yra beveik visiškai pasisavinama, o augalinė – kelis kartus blogiau. Kai kurie maisto produktai gali sutrikdyti geležies pasisavinimą organizme. Pavyzdžiui, kalcis ir geležis yra nesuderinami.

FOLIO RŪGŠTIS

Gydytojai jau seniai žinojo, kad žmonėms, kurie ilgą laiką jaučia folio rūgšties (vitamino B9) trūkumą, smegenų funkcijos gali būti labai sutrikusios. Atminties pablogėjimas, dirglumas, išsiblaškymas ir užmaršumas pradeda trukdyti protiniam ir ypač organizaciniam darbui.

Folio rūgšties trūkumas yra labai dažnas. Folio rūgšties turtingumo čempionas yra žali žemės riešutai, kuriuose jau yra 240 mikrogramų 100 g produkto. Suvalgę 150 gramų žemės riešutų, iš tikrųjų gausite per dieną suvartojamą (400 mikrogramų) vitamino kiekį.

Antroje vietoje yra sėklos ir sojos pupelės (200 mikrogramų), po jų eina petražolės (110 mikrogramų), menkės kepenėlės (110 mikrogramų), pupelės (90 mikrogramų) ir kininiai kopūstai (80 mikrogramų).

Jei kūne nuolat yra palaikomas vitaminų ir mineralų kiekis, tada net ir labai brandaus amžiaus metu išlieka puiki atmintis ir žvalus protas. Mityba visada turėtų atitikti protinės veiklos aktyvumą. Negalite persivalgyti ir per mažai maitintis, svarbu rasti vidurį.

Puikus antikos gydytojas Hipokratas kartą pasakė: „Pasakyk man, ką valgai, ir aš tau pasakysiu, kuo tu sergi“. Norint turėti gerą figūrą ir gerą savijautą, svarbu pasirinkti tuos produktus, kurie kūnui atneša didžiausią naudą.

Kalbant apie dantų sveikatą, būtina pas profesionalus apsilankyti bent kartą per metus – odontologai Vilniuje ar kituose jums aktualiuose miestuose įvertins dantų būklę, rekomenduos individualiai jums tinkamas priežiūros priemones.