Kai kurių rūšių daržovių negalima sodinti po bulvių, nes priešingu atveju sugadinsite gero derliaus perspektyvas.
Jei norite užtikrinti gausų ir sveiką daržovių derlių, svarbu laikytis sėjomainos taisyklių.
Tos pačios rūšies daržovių negalima auginti vienoje vietoje daug metų iš eilės.
Bulves toje pačioje vietoje galima auginti tik dvejus metus iš eilės.
Jei auginate bulves, turėtumėte žinoti, kad po dvejų metų turėtumėte joms surasti naują vietą, o ankstesnėje bulvių vietoje galėsite auginti kitas daržoves.
Vis dėlto, tikrai ne visas daržoves galima auginti po bulvių.
Mes jums patarsime, kokių daržovių tokiu atveju reikėtų vengti ir kokias galite užsiauginti šioje vietoje.
Ką galima sodinti po bulvių?
Bulvių krūmai neleidžia augti piktžolėms, bet taip pat ištraukia iš dirvos daug azoto ir fosforo.
Kai kurios kultūros gerai auga vietovėje, kurioje pernai augo bulvės.
Čia galite sodinti ankštinius augalus, nes jie tręšia dirvą mikroelementais, kuriuos bulvės anksčiau susiurbė.
Štai kodėl lysvėse su bulvėmis galite sodinti žirnius, pupeles, šparagines pupeles.
Po bulvių puikiai auga ir ridikai, krienai, burokėliai.
Cukinijos ir moliūgai taip pat gali augti šioje vietoje.
Svogūnus ir česnakus drąsiai sodinkite po bulvių.
Derlius jus tikrai džiugins.
Čia puikiai augs ir ropės, kurioms negresia bulvėms ar kitoms daržovėms pavojingos ligos.
Ko nesodinti po bulvių?
Kopūstų nerekomenduojama sodinti po bulvių.
Dirva jiems nebus pakankamai maistinga ir negausite norimo derliaus.
Po bulvių taip pat nerekomenduojama auginti braškių, nes jas gali užpulti kenkėjai.
Po bulvių negalima auginti šių kultūrų: pomidorų, saldžiųjų ir aitriųjų paprikų, baklažanų.
Faktas yra tai, kad visos šios rūšys turi bendrų kenkėjų ir ligų.
Po kurių daržovių auginti bulves?
Bulvės duoda labai gerą derlių, jei sodinamos po kopūstų.
Vis dėlto, vien tik kopūstų lysvių bulvėms greičiausiai neužteks.
Be to, bulves galite auginti ten, kur pernai augo agurkai, cukinijos, prieskoninės žolelės, špinatai.
Kiniškas bulvių auginimo būdas
Kinija, kaip daugiausiai gyventojų turinti šalis pasaulyje, turi labai rimtai žiūrėti į maisto auginimą klausimą.
Ryžiai čia auginami šimtmečius.
Juk būtent ši kultūra leido išmaitinti daugiausiai planetos žmonių. Vis dėlto, šiandien Kinijoje yra ypač populiarios bulvės.
Čia labai svarbų vaidmenį suvaidino naujas požiūris į jų auginimą, apie kurį netrukus sužinosite daugiau.
Kiniškas bulvių sodinimo būdas užtikrina didesnį derlių ir palengvina šio augalo priežiūrą.
Nereikėtų pamiršti, kad Kinijoje labai stinga derlingos žemės.
Nors ši šalis yra viena didžiausių planetoje, nemažus plotus užima kalnų masyvai.
Didžioji dalis gyventojų yra susitelkusi tam tikruose regionuose.
Būtent todėl kiekvienas kvadratinis metras ūkiui tinkamos žemės yra labai svarbus.
Kinams teko atsisakyti kitose šalyse praktikuojamų tradicinių daržovių auginimo būdų.
Augalas apibarstomas žeme ir pridedama medžiagų, kurios suteikia oro prieigą.
Kai krūmas auga, pridedami dirvožemio sluoksniai.
Bulvės sodinamos labai giliai, ir šio metodo autoriai įsitikinę, kad tokiu būdu galima gauti didelį derlių.
Kiniškas sodinimo būdas leidžia naudoti mažesnį žemės plotą.
Be to, bulvių nereikia ravėti.
Bulvių lysves reikia laistyti rečiau, be to, jas rečiau apninka kenkėjai.
Vis dėlto, toks auginimo būdas tinka ne visoms bulvių veislėms.
Kinijoje bulvių auginimui atrenkami nedideli bulvių gumbai.
Kiekvienas jų turi būti panašus į mažą kiaušinį.
Bulvės laikomos žemoje temperatūroje (ne aukštesnėje kaip 15°C) ir prieš sodinimą kelias dienas paliekamos šiltoje patalpoje su dirbtiniu apšvietimu.
Gumbai turi pažaliuoti ir sudygti.
Dalis minkštimo pašalinama ir ištepama pelenais, kad nesupūtų.
Sodinimui naudojama gili plati duobė.
Jos skersmuo turi būti ne mažiau kaip 70 cm. Į ją įdedama bulvė ir užberiama žemių, mėšlo arba komposto ir įberiama superfosfato mišinio (galima pakeisti kaulų miltais).
Įdedama dar šiek tiek bulvių gumbų.
Dirvožemio sluoksnis virš bulvės turi būti ne didesnis kaip 10 cm, o likusi duobės dalis lieka tuščia.
Laukiama, kol augalas pasieks 15 cm aukštį, ir tuomet vėl pabarstoma žemių.
Paviršiuje neturėtų likti daugiau kaip 5 cm krūmo.
Kai krūmas užauga iki 20 cm, jį reikia vėl užkasti, paviršiuje paliekant tik aukščiausius ūglius.
Dėl to duobė visiškai užpildoma, o aplink krūmą susidaro nedidelė kalva.
Kiekvieną kartą reikia ne tik berti žemių, bet ir naudoti mišinį, kuris buvo naudojamas sodinant.
Laistyti tokias lysves galima rečiau nei kartą per savaitę. Lietingu oru jų visai nelaistykite.
Reguliariai naudokite kalio druską arba paukščių išmatas – tai padidins derlių.
Vienintelis dalykas, kurio negalima pamiršti, yra dirvožemio purenimas.
Žemė neturėtų būti per tanki, nes kitaip lapai neturės pakankamai oro.
Jei tarp lysvių pasodinsite česnaką, jums nereikės jaudintis dėl kenkėjų.
Taip pat rekomenduojama naudoti šiaudus.
Tai užtikrina gerą oro ir vandens prieigą.
Jei pasinaudosite šiais patarimais, bulvių krūmai puikiai augs ir duos didelį derlių.
Sėkmės!
