Samanos nėra piktžolės, tačiau tai yra nelepūs augalai, kurie puikiai įsitvirtina net ir esant labai nepalankioms sąlygoms. Gana dažnai skundžiamasi, kad samanos bjauroja kiemo veją, ir ieškoma būdų, kurie padėtų jas išnaikinti. Taigi, šiame straipsnyje aptarsime veiksmingiausius kovos su samanomis būdus.

Kodėl sode atsiranda samanos?

Samanos yra augalas su negiliomis šaknimis. Samanos dažniausiai auga ten, kur žolė yra gana reta. Nors pašalinti samanas nėra labai sudėtinga, tačiau jūs negalite būti užtikrinti, kad jos neataugs toje pačioje vietoje.

Kaip natūraliomis priemonėmis atsikratyti samanų?

Viena veiksmingiausių ir mažiausiai kenksmingų samanų naikinimo priemonių yra švelnus ploviklis arba soda. Pasirinktą priemonę sumaišykite su vandeniu ir išpurkškite veją (šią priemonę geriausia naudoti tada, kuomet mažiausiai 24 valandas nenumatoma lietaus).

Sumaišykite maždaug 100 ml indų ploviklio su 7,5 litro vandens. Jei naudosite kepimo sodą, 7,5 l vandens sumaišykite su nedidele pakuote sodos. Tokio mišinio turėtų užtekti maždaug 300 m² samanomis apaugusios vejos. Tam naudokite sodo purkštuvą. Šios priemonės padeda naikinti samanas, tačiau nepažeidžia vejos, tačiau prieš išpurkšdami didelį plotą šią priemonę galite išbandyti nedideliame vejos plote.

Maždaug po 24 valandų samanos turėtų tapti oranžinės arba rudos spalvos, o tai reiškia, kad jos prarado gyvybingumą. Tokias samanas turėtų būti lengva pašalinti. Samanų šaknys yra paviršinės, todėl jas galite pašalinti grėbliu. Surinkite samanas ir sumeskite į sandarius maišus toliau nuo vejos. Nepamirškite, kad samanų sporos gali būti nupučiamos vėjo.

Neleiskite samanoms ataugti!

Pašalinti samanas yra lengva, bet tai – tik pirmas žingsnis. Jei norite, kad samanos neataugtų, turite pasirūpinti ir tam tikromis papildomomis priemonėmis.

Kontroliuokite dirvožemio pH

Samanos dažnai auga rūgščioje dirvoje, t. y., žemo pH dirvožemyje. Daugumoje sodo prekių parduotuvių galite įsigyti specialių testų, kurie padeda nustatyti dirvožemio pH. Jei dirva yra per rūgšti, gali būti naudojamos kalkės (tam labiausiai tinka ruduo, nes šaltojo laikotarpio krituliai palengvins jų prasiskverbimą į dirvą).

Dėmesio: dirvožemio pH reguliavimas gali užtrukti – tam gali prireikti kelių mėnesių.

Patikrinkite, ar vanduo tinkamai nuteka į dirvą

Jei jūsų sode atsiranda samanos, tai gali rodyti, kad dirvoje stovi vanduo. Taip gali nutikti dėl netinkamo drenažo (pavyzdžiui, jei dirvožemis yra molingas, vanduo prasiskverbia prasčiau). Jei dirva yra molinga, ją galima pagerinti naudojant kompostą. Prastą drenažą taip pat gali lemti pernelyg smarkiai sutankintas dirvožemis (taip gali nutikti tuomet, jei ant vejos rengiate šokius, ar ant jos dažnai žaidžia vaikai). Norėdami patikrinti, ar dirva yra labai sutankinta, tiesiog įsmeikite kastuvą (jei dirvožemio tankis yra optimalus, įsmeigti kastuvą galėsite be didesnių sunkumų). Jei paaiškėtų, kad dirvožemis yra pernelyg tankus, dirvą reikia aeruoti (tinkamų priemonių galite įsigyti sodo prekių parduotuvėse). Jei jūsų sklypas yra nelygus, įvairiose įdubose gali susikaupti daugiau vandens, ir čia susidarys palankios sąlygos samanų augimui. Tokiu atveju reikėtų išlyginti reljefą.

Komentarai:

Griežtai draudžiama Zinoti.lt portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Zinoti.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Zinoti.lt šaltinį. Ši informacija yra Zinoti.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu [email protected].