Kiek kartų vegetaras turi atsakyti į klausimą — „Jūs tikrai nevalgote mėsos? Kodėl jums reikia taip vargti su maistu? Tai nėra normalu nevalgyti mėsos!”
Dabar galite drąsiai ignoruoti tokius žmones ir ramiai laikytis savo mitybos principų. Naujausi tyrimai parodė, kad žmonės, turintys aukštesnį intelektą, dažniausiai tampa vegetarais. Atlikę 11 pažinimo testų skirtingo amžiaus žmonėms, mokslininkai nustatė, kad vegetarai yra protingesni už mėsavalgius draugus.
Jungtinėje Karalystėje vaikų vystymosi tyrime dalyvavę respondentai, kurie sulaukę 42 metų buvo vegetarai, jau vaikystėje turėjo aukštesnį intelektą nei bendraamžiai, valgantys mėsą. Žmonių, kurie suaugę tapo vegetarais, intelekto koeficientas vaikystėje buvo daugiau nei 10 punktų didesnis nei tų, kurie išliko mėsėdžiais.
Yra dar viena evoliucijos psichologo Satoshi Kanazawos mokslinė teorija, kuri patvirtina ryšį tarp aukšto intelekto ir vegetarizmo. Be to, Satoshi Kanazawa teigia, kad tik labai aukštą empatijos lygį turintys žmonės gali pakeisti savo mitybos įpročius.
Protingiems žmonėms lengviau susidoroti su situacijomis, kurių nebuvo pirminėje aplinkoje. Mūsų protėviai nuolat susidurdavo su maisto trūkumu, o mes nuolat susiduriame su jo gausa. Protingi žmonės dažniau priima išmintingesnius sprendimus susijusius su mityba, galvodami tiek apie savo pačių sveikatos problemas, tiek apie gyvūnų gerovę.
Harvardo universiteto mokslininkai nustatė, kad vegetarai gali gauti pakankamai baltymų ir nevalgydami mėsos iš tokių produktų kaip daržovės, neskaldyti grūdai, lęšiai, pupelės, riešutai, sėklos, vaisiai ir sojos produktai. Tinkamai subalansuotoje vegetariškoje mityboje iš tikrųjų yra dvigubai daugiau baltymų, nei mums reikia!
Mokslininkai „British Medical Journal“ taip pat neseniai paskelbė tyrimą, kuriame teigiama, kad vegetariška mityba, kurioje gausu vaisių ir daržovių, netgi gali padidinti smegenų galią! Tuo pačiu metu mėsos valgytojai dažniau turi antsvorio, serga širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, vėžiu, jiems pasireiškia ir kitos rimtos sveikatos problemos.
Mūsų pasaulis tiesiog negali susidoroti su dabartiniu mėsos suvartojimo tempu. Apie 30% viso ledu nepadengto žemės paviršiaus naudojama viščiukams, kiaulėms ir raguočiams maitinti, kuriuos paskui mes valgome. Mėsos gamybos plėtra, beje, jautiena yra didžiausia to kaltininkė, per pastaruosius du dešimtmečius buvo pagrindine miškų kirtimo priežastimi.
Nepaisant to, kokį mitybos būdą pasirinksite, tikrai verta pasitelkti savo intelektą, kad neigiamas valgymo įpročių poveikis būtų kuo mažesnis. Pasistenkite nepataikauti savo užgaidoms.
