Pranešama, kad Niujorke pradėti bandymai su trimis eksperimentiniais vaistais, kurie gali padėti išgydyti koronavirusą.
Tyrėjai naudoja vaistą hidroksichlorokviną, naudojamą maliarijai gydyti, taip pat azitromiciną, vaistą nuo kvėpavimo sistemos uždegimo. Niujorko miesto sveikatos departamentas išbando hidroksichlorokvino ir azitromicino derinį.
Jie taip pat išbandys atskirą vaistą, pagrįstą kraujo plazma, kurią savanoriškai teikia pacientai, atsigavę po koronaviruso. Pradėti dirbti su plazma reikia šiek tiek daugiau laiko, nes būtina ištirti pacientus, kurių kraujyje gali būti antikūnų prieš ligos sukėlėją.
Chlorokvinas taip pat laikomas perspektyviu, kuriant vaistą nuo COVID-19, nors PSO ekspertai įspėja, kad jis turi daug šalutinių poveikių ir didelėmis dozėmis tampa nuodingas.
Mokslininkai jau ištyrė 26 iš 29 SARS-CoV-2 genų ir nustatė 332 baltymų sąveiką, kai žmogus kontaktuoja su virusu, taip pat 66 baltymus viruso šeimininko organizme, kurie gali veikti kaip vaistas nuo koronavirusinės infekcijos.
Ar įmanoma koronavirusu užsikrėsti ir susirgti antrąkart?
Koronavirusas paveikė jau daugiau kaip 400 000 žmonių visame pasaulyje. Nuo viruso pasveikusių žmonių skaičius siekia kiek daugiau nei 110 000. Vadinasi, nuo viruso pasveikstama, tačiau iki šiol neaišku, ar ir kiek ilgai žmogus įgauna imunitetą.
Kas žinoma apie imunitetą koronavirusui?
Nuo COVID-19 pasaulyje mirė jau daugiau nei 19 000 žmonių, tačiau tie, kuriems nepasireiškia komplikacijos, paprastai pasveiksta per 2 savaites. Tik ar galima sakyti, kad pasveikusiems susiformuoja imunitetas virusui ir jie daugiau nebeužsikrės?
Pekino Kinijos ir Japonijos draugystės ligoninės pneumonijos prevencijos ir gydymo direktorius Li Qin Guanas sako, kad žmonių, kurie sirgo COVID-19, organizme gaminami apsauginiai antikūnai, tačiau kiek ši apsauga trunka, dar neaišku.
„Daugeliui jau pasveikusių pacientų yra atkryčio tikimybė,“ – interviu „Independent“ sakė gydytojas. Manoma, kad vaikai išsiugdo „bent jau trumpalaikį imunitetą“.
„Niekas to nežino, tačiau atrodo, kad dauguma vaikų turi bent trumpalaikį imunitetą COVID-19,“ – teigė nepriklausomas gydytojas Peteris Jung, Teksaso universiteto medicinos mokyklos Hiustone pediatrijos profesorius. „Bet kaip ir gripas gali mutuoti, taip ir COVID-19 gali padaryti žmogų jautrų reinfekcijai.”
Tačiau dauguma gydytojų sutinka, kad po ligos daugumai pacientų susikuria imunitetas – kaip ir ligoms, kurias sukelia kitos koronavirusų rūšys.
„Imuninis atsakas į COVID-19 dar nėra ištirtas,“ – aiškina Didžiosios Britanijos ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC). „Tikėtina, kad pacientai, sergantys MERS-CoV infekcija, pakartotinai neužsikrės iškart po pasveikimo, tačiau dar nežinoma, ar panašus imuninis atsparumas bus stebimas pacientams, sergantiems COVID-19.”
Kaip apsisaugoti nuo koronaviruso?
Virusas plinta oro lašeliais. Ant atvirų paviršių gali išgyventi iki 11 dienų. PSO duomenimis, kiekvienas nešiotojas užkrečia vidutiniškai 2–3 žmones (daugiau nei įprastas gripas), viruso perdavimui pakanka 15 minučių kontakto.
Veiksmingiausia prevencija išlieka priemonės, tinkančios nuo bet kokių virusinių infekcijų: grįžus iš gatvės, ypač po kontakto su bet kokiais „viešais“ daiktais (pinigais, viešojo transporto turėklais, durų rankenomis), nusiplaukite rankas, dezinfekuojančiomis servetėlėmis nuvalykite mobilųjį telefoną ir kompiuterio ar nešiojamojo kompiuterio klaviatūrą, stenkitės neliesti savo veido rankomis, nedalyvaukite masiniuose susibūrimuose, nebendraukite su sergančiais žmonėmis.
Išlikite sveiki!
