Šis puikus patarimas yra apie augalų tręšimą. Kažkada nebuvo paruoštų naudoti kambarinių augalų trąšų, kurios skatintų geresnį įsišaknijimą. Štai kodėl mūsų močiutės berdavo grūdų į kiekvieno augalo vazoną. Todėl ant jų palangių gražiai žydėjo pelargonijos ir kitos gėlės.
Mūsų protėviams nereikėjo brangių trąšų, nes jie žinojo visas gamtos paslaptis. Sodinant gėles, kad jos įsišaknytų, močiutė pirmiausia į vazoną supildavo dirvožemį, kurį daugiausia rinko toje vietoje, kur augo dilgėlės.
Vazono viduryje ji padarydavo maždaug 3-4 cm gylio duobutę ir įberdavo saujelę kviečių. Kiekis priklausydavo nuo vazono dydžio.
Tada ji įdėdavo daigą į duobutę, padengdavo dirvožemiu ir švelniai prispaudavo.
Po savaitės šalia daigų atsiranda javų ūgliai. Pasiekus 1 cm aukštį, močiutė nukirpdavo šiuos ūglius. Ji juos pašalindavo tokiu būdu, kol jie visiškai nustodavo augti.
Dygstančiuose grūduose vykstantys procesai teigiamai veikia augalus ir jie neįprastai greitai įsišaknija. Be to, augalas gerai auga be papildomo tręšimo, nes reikalingų medžiagų pasisavina iš grūdų.
