Gyvūnai tikrai yra geriausi mūsų draugai. Šeila Marš Heidoko parke dirbo nuo 21 metų. Arkliai vaidino svarbų vaidmenį jos gyvenime – ypač Bronvenas. Moteris jį augino ir mylėjo kaip savo vaiką. Kartu jiedu praleido 20 metų.
Deja, sulaukus 77 metų, Šeilai buvo diagnozuotas neišgydomas vėžys. Prieš mirtį ji sakė turėjusi tik vieną norą – paskutinį kartą pamatyti savo mylimą žirgą Bronveną. Šeilos sveikata ir toliau blogėjo, todėl jos dukra Tina Marš kreipėsi į medikus pagalbos. Jos motina buvo hospitalizuota Viganoje, Anglijoje.
Gydytojai ir slaugytojai taip pat išreiškė norą įgyvendinti paskutinį mirštančios pacientės norą ir padėjo viską suorganizuoti. Kai slaugytojos išstūmė Šeilos lovą, visi jos mylimi žirgai jau laukė jos lauke. Žinoma, tarp jų buvo ir Bronvenas.
Kai Bronvenas priėjo prie savo šeimininkės, Šeila buvo be galo laiminga. Išvargusi senolė pašaukė savo mylimą arklį vardu, o Bronvenas nosimi palietė jai skruostą. Pasak Tinos:
„Mano motina paskutinėmis dienomis sunkiai kalbėjo, tačiau sugebėjo aiškiai ištarti Bronveno vardą. Aš taip pat paprašiau jos pabučiuoti mane.“
Niekas, tapęs šio įvykio liudininku, negalėjo sulaikyti ašarų. Tina taip pat liejo ašaras.
„Aš nesuvaldomai verkiau, o seselės irgi negalėjo sulaikyti ašarų. Tai buvo neapsakoma akimirka, kai pamačiau, kad mama pagaliau rami. Mano mama su Bronvenu palaiko ypatingą ryšį. Ji jį augino nuo 7 metų amžiaus, 18 ar 19 metų. Šis įvykis palietė mus visus. Tai mums labai svarbu.“
Iš šios istorijos sužinojome, koks gilus ryšys gali užsimegzti tarp žmonių ir gyvūnų. Jam nėra ribų. Šeila negalėjo palikti šio pasaulio, neatsisveikinusi su mylimu žirgu.
Jaudinančią akimirką stebėkite vaizdo įraše:
