Vieną rytą vyras nuėjo valyti savo valties. Vos nuėmęs brezentą, jis kampe pastebėjo mažą gumuliuką, kuris sujudėjo.
„Mano vyras valė valtį ir aptiko šį vienišą mažylį. Jis parsinešė jį į namus,“ – pasakoja Louise Scofield.
Mieste, kuriame gyvena Scofieldų šeima, yra daug laukinių kačių. Vėliau paaiškėjo, kad jų surastas kačiukas kartu su broliais gimė garaže netoli jų namų.
„To garažo savininkas yra didelis kačių mylėtojas ir reguliariai šeria toje vietoje gyvenančius gyvūnus. Praėjus kelioms dienoms po kačiukų gimimo vienas iš jų buvo rastas negyvas gatvėje. Garažo savininkas iškart nuėjo ieškoti likusių kačiukų, tačiau jie buvo dingę.“
Visa tai buvo dar iki žvejui aptinkant vienišą kačiuką.
Vyras suprato, kad jei gyvūną paliks, jis mirs. Todėl jis pasiėmė kačiuką ir pradėjo juo rūpintis.
„Mes tapome jo pakaitiniais tėvais. Davėme jam maisto, padėjome atlikti gamtinius reikalus ir glostėme. Apskritai darėme viską, ką darytų jo mama,“ – prisimena Louise.
Kačiuką pavadino Ūsiuku. Dabar jis gyvena Scofieldų šeimoje, kurioje yra dar trys šeimos narių išgelbėtos katės.
„Tai pats mieliausias kačiukas, kokį tik esu mačiusi! Jis pastoviai lipa ant mūsų galvų, veidų, kaklų ir kelių. Jo murkimo varikliukas nuolat dirba didelėmis apsukomis.“
Mėgstamiausio Ūsiuko vieta miegoti yra jo įtėvio petys.
Kai žmonės rado Ūsiuką, jis tilpo į delną. O dabar, po 5 mėnesių, jis išaugo į didelę, pūkuotą katę, kuri kiekvieną dieną demonstruoja meilę savo šeimininkams.
