Vaikščiodamas miške, fotografas Sidas Saundersas rado kai ką ypatingo – seną antkapį. Kai vyras vaikščiojo miške, jo koja užkliuvo už kažko kieto. Pirmiausia jis galvojo, kad tai išlindusi medžio šaknis, tačiau, pažvelgęs iš arčiau, pamatė, kad tai senas antkapis.
Jis pastebėjo, kad antkapis labai purvinas ir suprato, kad turi kažką daryti. Vyras nusprendė grįžti į mišką kitą dieną ir nuvalyti antkapį. Kai jis nuvalė samanas, lapus ir purvą, užrašas ant antkapio tapo aiškus. Ant jo buvo rašoma: „Mažosios Duči atminimui“.
Ant akmens taip pat buvo triušio paveikslėlis, o šalia jo iškalta: „Gimė 1869 m. rugpjūtį. Mirė 1882 m. gruodį“. Saundersas iš pradžių pagalvojo, kad kapas priklauso šuniui, tačiau galiausiai suprato, kad jis pastatytas mažesnio gyvūno garbei.
„Kai grįžau ir pradėjau valyti antkapį, supratau, kad kapas priklausė olandiškajam triušiui – labai populiariai naminių gyvūnų veislei. Juos lengva atpažinti, nes jie pasižymi labai savotiškais spalvų raštais“.
Mažoji Duči gyveno net 13 metų, tad ji tikrai tapo brangi savo šeimai – galbūt būtent todėl jai buvo padaryta tokia graži kapavietė.
Pasak Saunderso, vietovė, kurioje palaidota Duči, nuo XIX amžiaus buvo privati valda. Greičiausiai triušis priklausė šeimai, kuriai priklausė vietovė.
Nepaisant daugybės pėsčiųjų takų šioje srityje, iki šiol niekas nebuvo užklydęs šios kapavietės.
Visi, kurie turi ar turėjo augintinių, žino, kiek daug jie reiškia visai šeimai. Duči neabejotinai buvo mylimas augintinis, o Saundersas tikrai nusipelno aplodismentų už tai, kad nuvalė antkapį.
