2004 metų gruodžio 26 dieną atsitiko tai, ko niekas net nenumanė, kad gali atsitikti. Prie Azijos krantų įvykęs didžiulis žemės drebėjimas sukėlė galingą cunamį, kuris užgriuvo krantą didele jėga ir sunaikino absoliučiai viską, kas buvo jo kelyje.
Potvynio banga buvo daugiau nei dešimties metrų aukščio ir nuslinko kelis kilometrus į sausumą. Dėl to milijonai žmonių tapo benamiais, o beveik 300 000 mirė šio tragiško įvykio metu. Kitas ateinančias dienas gyvenimas čia visiškai sustojo ir praktiškai nei vienas žmogus negalėjo pasakyti, kad nelaimė jo visiškai nepalietė.
Nukentėjo visos Bengalijos regiono šeimos, todėl prireikė daug laiko, kol buvo gauta dingusiųjų ir mirusiųjų sąrašai. Daugelis jų niekada nebuvo rasti, ir daugelis jautrių žmonių turbūt gali įsivaizduoti, kokius praradimus artimieji turėjo išgyventi kiekvieną dieną.
Nežinomybė dėl to, kas nutiko jų artimiesiems, gali būti sunki našta net ir pačiam stipriausiam žmogui.
Taip nutiko ir Indonezijos šeimai, kuri neteko kelių šeimos narių, o tarp jų ir gyvenimo brangakmenio – ketverių metų dukros. Įvykus šiai nelaimei, ji dingo, ir nors šeima net ir po kelių savaičių ieškojo jos tiek aukščiau sausumoje, tiek žemai prie jūros, jos niekur nerado.
Jokių gyvybės ženklų
Jos nebuvo nė viename iš daugybės tada veikusių morgų, ir jie negavo jokios žinutės nė iš vieno dėl daugybės pakabintų plakatų, kuriuos jie išplatino. Visos pagalbos organizacijos pranešė apie jos dingimą, tačiau jos gyvybės ženklų niekur nebuvo aptikta.
Praėjo daug laiko ir šeima manė, kad ji žuvo ir yra tarp tų žmonių, kurių niekada nepavyks atrasti. Cunamis daug žmonių išplukdė į jūrą, o keturmetė mergaitė vargu ar būtų turėjusi šansų esant stiprioms srovėms pati išsigelbėti. O gal sugebėjo?
Likimas jos gyvenimą nulėmė kitaip, nes mergaitę iš tikrųjų paglemžė cunamis ir ją vandens srovės nuplukdė į jūrą. Tačiau, laimei, jai pavyko išsilaikyti ant kažkokių nuolaužų, todėl po incidento ji buvo visiškai sveika!
Vienintelė problema buvo ta, kad dabar ji buvo toli jūroje, kelios mylios nuo namų. Ten ją išgelbėjo žvejys, kuris vėliau parsiplukdė mergaitę į savo namus.
Dėl chaotiškų sąlygų, tvyrojusių sausumoje ir dėl to, kad mergaitė neprisiminė, kur gyveno, ji apsigyveno pas žveją ir jo žmoną. Jie manė, kad mergaitės šeima žuvo ir gerai ja rūpinosi. Davė jai maisto, drabužių ir pasirūpino, kad ji lankytų mokyklą.
Ir vieną dieną, kai ji ėjo namo iš mokyklos, vienas iš jos dėdžių pamanė, kad keliu einančioje mergaitėje yra kažkas jam labai pažįstamo. Jis susistabdė ją ir iškart suprato, kad tai dingusi jo giminaitė! Ji buvo visiškai sveika!
Dešimt metų po jos dingimo!
Stebuklų metas neabejotinai nesibaigė, ir dabar jauna mergina vėl susitiko su savo šeima. Norėdami sužinoti daugiau apie šią nuostabią istoriją, žiūrėkite žemiau esantį vaizdo įrašą.
Nesivaržykite ir pasidalinkite šia puikia istorija su savo draugais, jei taip pat manote, kad stebuklai vis tiek gali įvykti, kai ir mažiausiai to tikimės!
Vaizdo įrašas:
