Patrickas Hardisonas buvo labai sunkiai sužeistas per gaisro gesinimo operaciją. Drąsus ugniagesys įėjo į degantį namą, kad išgelbėtų viduje buvusią moterį. Vyriškis patyrė 3 laipsnio galvos ir veido nudegimus. Jis buvo labai smarkiai subjaurotas. Daug metų po šios tragedijos jis viešumoje nešiojo kepurę, akinius ir ausų protezus. Patrickas užsimena, kad jį pamatę vaikai dažnai pabėgdavo, bet, laimei, 2015 metais jo gyvenimas vėl pasikeitė. Tuo metu jam buvo atlikta pažangiausia transplantacijos istorijoje operacija, kurios metu buvo persodintas veidas.
Hardisonas turėjo tik 50% galimybę išgyventi po operacijos. Bet, laimei, ji buvo sėkminga. Operacija truko daugiau nei 26 valandas, joje dalyvavo per 100 žmonių. Šiandien Patrikas gyvena ramų gyvenimą kartu su žmona ir vaikais. Susipažinkite su neįtikėtina šio drąsaus ugniagesio istorija.
Patricko Hardisono transplantacijos istorija
Dėl medicinos pasiekimų, šiandien gydytojai gali persodinti beveik visas kūno dalis, įskaitant veidą, nors dėl didžiulio raumenų kiekio tokio tipo operacijos yra ypač sunkios. Veido transplantacijos atliekamos nuo 2005 m. Pirmas žmogus, kuriam tuo metu buvo atlikta tokia operacija, buvo Isabelle Dinoire. Savo ruožtu Patrickas Hardisonas buvo pirmasis amerikietis, kuriam 2015 metais buvo atlikta tokia operacija.
Patrikas buvo nuostabus vyras ir tėvas. Jis mėgo leisti laiką su šeima ir visada su vaikais lankydavo jų sporto varžybas. Kaip savanoris ugniagesys, jis taip pat visada padėjo savo vietos bendruomenei. Deja, vieną tragišką 2001 m. dieną jo ir jo šeimos gyvenimas pasikeitė amžiams. Patrikas dalyvavo namo gesinimo operacijoje, dėl kurios smarkiai nudegė galva, kaklas ir liemuo. Liepsnos visiškai nudegino jo ausis, akių vokus, nosį ir burną.
Patrikas išgyveno, nepaisant sužalojimų, bet buvo labai subjaurotas. Jo gyvenimas virto košmaru. Vaikai nuo jo bėgo, o viešose vietose į jį buvo rodoma pirštais. Laimei, jo gyvenimas vėl pasikeitė 2015 m., kai jam buvo atlikta pažangiausia veido persodinimo operacija. Operacija buvo tokia sudėtinga, kad gydytojai jam suteikė tik 50% tikimybę išgyventi. Šiandien Patrikas turi naują veidą ir gali gyventi įprastą gyvenimą.
Gaisro padaryta žala
Patrickas Hardisonas yra iš Misisipės. Dirbo ugniagesiu savanoriu. 2001 m. dalyvavo gesinant namą. Hardisonas buvo namo viduryje, kai ant jo užgriuvo degančios lubos.
„Mano kaukė tirpo ir prilipo prie veido“, – sakė Hardisonas. „Mano nosis ištirpo“.
Galiausiai Patrikui pavyko ištrūkti pro langą, tačiau jo viršutinė kūno dalis ir galva degė. Patrikas patyrė daug sunkių nudegimų.
„Aš esu profesionalas, kuris tai daro, ir mačiau daug sužeistų ugniagesių, bet niekada nemačiau, kad kas nors išgyventų su tokiomis žaizdomis“, – prisimena Patriko kolega ir paramedikas Jimmy Nealas.
Patrikas smarkiai apdegė galvą, kaklą ir liemenį. Liepsnos visiškai nudegino jo ausis, akių vokus, nosį ir burną.
„Buvau sužeistas rugsėjį ir pirmą kartą save pamačiau lapkritį“, – „Fox News“ sakė Hardisonas. „Jie man persodino odą ant viso veido ir išpjovė skylutes mano vokuose, nes jie padengė visą mano veidą oda. Pažvelgiau į save veidrodyje ir paklausiau: ar tai viskas? Aš negaliu taip gyventi “, – prisimena Patrikas.
Hardisonui buvo atlikta 71 operacija ir kelios papildomos procedūros, tačiau jis vis tiek negalėjo atlikti veido mimikos judesių. Jis negalėjo valgyti, juolab šypsotis be baisaus skausmo. Jis taip pat negalėjo mirksėti ar užmerkti akių. Kadangi Patrikas neturėjo akių vokų, jam grėsė aklumas. Bėgant metams, Patrickas visą laiką negalėjo susitaikyti su savo išvaizda. Žmonės rodydavo į jį pirštais, o vaikai jį pamatę pabėgdavo. Jis dažnai girdėjo, kad jis yra pabaisa.
Jis prarado visas viltis gyventi normalų gyvenimą
Patrikas viešumoje visada dėvėjo kepurę, akinius nuo saulės ir specialiai sukurtus ausų protezus.
„Turėjau vaikų. Man tai buvo sunkus metas. Tokios traumos yra mūsų kasdienybė. Buvo sudėtinga kasdien eiti į viešas vietas. Sunku paaiškinti “, – sakė jis.
„Kai ėjau su vaikais į aikštelę, turėjau būti pasiruošęs, kad kiti ims rėkti ir bėgti nuo manęs“.
Bėgant metams Patrikas kovojo dėl regėjimo ir su nepakeliamais skausmais. Jis prarado viltį ir manė, kad taip atrodys ir jausis amžinai. Jis nemanė, kad jam kada nors bus leista gyventi normalesnį gyvenimą. Tačiau bėgant metams medicina padarė didelę pažangą. Tai taip pat taikoma naujiems veido persodinimo metodams. 2005 metais Isabelle Dinoire tapo pirmuoju žmogumi pasaulyje, kuriam buvo atlikta veido transplantacija.
Vieną dieną Patriko draugas susidūrė su daktaru Eduardo D. Rodriguezu, kuris dirbo NYU Langone medicinos centre Niujorke. Rodriquezui anksčiau buvo persodinęs veidus ir jis sutiko operuoti Patricką. Prasidėjo donoro paieškos. Po metų buvo rasti tik du donorai. Pirmasis atrodė tinkamas, tačiau pasirodė, kad jo audiniai nesuderinami.
Patrickas Hardisonas – David Rodebaugh veidas
Antrojo donoro situacija buvo kitokia. Pradiniai tyrimai patvirtino atitikimą, tačiau mirusiojo šeima atšaukė sutikimą leisti transplantuoti veidą. Hardisonas beveik susitaikė su tuo, kad niekada neras donoro. Tada visiškai netikėtai buvo rastas trečias potencialus donoras. „LiveOnNY“, donorų paieškos organizacija Niujorko rajone, rado atitikmenį. Veidas priklausė 26 metų motociklininkui Davidui Rodebaugh, kuris per avariją sunkiai susižalojo galvą ir jam buvo diagnozuota smegenų mirtis. Prieš mirštant Davidui, jo motina nusprendė paaukoti sūnaus organus transplantacijai, įskaitant širdį, kepenis, inkstus ir, svarbiausia Patrikui – veidą.
„Aš pasakiau: saugok jo veidą. Jis turi porcelianinės lėlės veidą. Ir jis yra donoras, mes apie tai kalbėjome “, – „People“ pasakojo motociklininko mama.
Sužinojusi apie Patriko istoriją, moteris iš karto sutiko, kad jis gautų jo sūnaus veidą.
„Kai sutikau Patricką, pamačiau jame tą pačią stiprybę, energiją, kurią visada matydavau Davide“, – prisiminė moteris.
„Davidas visada norėjo būti ugniagesiu, o kadangi šis žmogus buvo ugniagesys, tai yra, jis turėjo drąsos įeiti į degantį namą, kad išgelbėtų kitų gyvybes, jis turėjo tokią pat jėgą kaip ir Davidas”. Daktaras Eduardo D. Rodriguezas subūrė daugiau nei 100 gydytojų, slaugytojų ir pagalbininkų komandą ir kartu pradėjo ruoštis Patriko operacijai. Tai buvo pažangiausia ir sudėtingiausia kada nors atlikta veido persodinimo operacija. Operacija truko daugiau nei 26 valandas.
50% tikimybė išgyventi
Kadangi operacija buvo tokia sudėtinga, Patrick turėjo tik 50 proc. galimybę išgyventi.
„Viskas, ką darai gyvenime, yra susiję su rizika“, – žurnalui „Time Magazine“ sakė Patrickas.
„Jei tau laikas mirti, tu mirsi – nesvarbu, ar tai atsitiks pereinant kelią ir tave partrenks automobilis, ar gulint ant operacinio stalo”.
Prieš operaciją Patrikas susitiko su savo šeima, kad galbūt paskutinį kartą pamatytų juos.
Jo dukra Alison negalėjo suprasti, kodėl jos tėtis taip norėjo rizikuoti, kad jam būtų atlikta ši pavojinga operacija.
„Jis pasakė, kad jam nereikės nešioti kepurės ir akinių. Aš atrodysiu normaliai, kai tik kur nors eisiu su tavimi “, – savo tėvo žodžius prisimena Alison.
Laimei, operacija buvo visiškai sėkminga. Nors Patrikui tai buvo ilgo kelio pradžia.
Pirmą savaitę po operacijos Parickas turėjo tam tikrų problemų. Jis turėjo didelių kraujo spaudimo ir kvėpavimo problemų. Po transplantacijos jam taip pat teko iš naujo išmokti kalbėti ir ryti. Ir tai jam sukėlė daug rūpesčių ir nusivylimo. Iš pradžių jo veidas buvo taip ištinęs, kad jis negalėjo užčiaupti burnos.
„Jie suteikė man naują gyvenimą“
Nepaisant viso to, operacija pakeitė jo gyvenimą. Patrikas labai apsidžiaugė galėdamas vėl normaliai matyti savo artimuosius. Vyras taip pat susipažino su Nancy Millar, motociklininko motina, kurio veidą jis gavo. Jų susitikimas po operacijos buvo kupinas emocijų, o donoro mama turėjo vieną prašymą Patrikui.
„Paklausiau jo: ar galiu pabučiuoti tave į kaktą?“ – sakė Nancy Millar. „Tai vienintelis dalykas, kurį noriu daryti, nes kai Deividas buvo mažas, prieš miegą visada pabučiuodavau jam į kaktą“.
„Aš laukiau beveik metus, kad su ja susitikčiau. Esu jai labai dėkingas “, – sakė Patrikas. „Be jos to nebūtų įvykę. Dabar ji man kaip šeima“.
Šiandien praėjo 7 metai nuo Patriko operacijos. Nuo to laiko jo gyvenimas visiškai pasikeitė.
Patrikas visą likusį gyvenimą turi vartoti specialius vaistus, kad jo kūnas neatmestų transplanto. Jo imuninė sistema kovos su nauju veidu visą likusį gyvenimą, laikydama jį svetimkūniu.
„Esu labai dėkingas savo donorui ir jo šeimai“, – sakė Hardisonas specialiame pooperaciniame pranešime.
„Nors nežinojau, kas tai bus, kiekvieną dieną meldžiausi už juos, žinodamas, kokį sunkų sprendimą jie turi priimti, kad man padėtų“.
„Tikiuosi, kad pamatę mane jie supras, jog priėmė teisingą sprendimą. Taip pat noriu padėkoti daktarui Rodriguezui ir jo komandai. Jie man suteikė daugiau nei naują veidą. Jie suteikė man naują gyvenimą“.
Patrick Hardison šiandien
Šiandien Patrikas yra pavyzdys, kuris parodo kitiems, kad niekada neturėtumėte pasiduoti. Patrikas nori padėti kitiems sunkiai sužeistiems žmonėms, suteikti jiems viltį ir padėti kovoti už geresnį rytojų.
„Nusipirkau sklypą ir dabar statau ten namą. Aš taip pat dirbu prie knygos “, – 2021 m. Fox pasakojo Hardisonas.
„Noriu parodyti žmonėms, kad reikia tikėti. Nenoriu, kad žmonės, kaip aš anksčiau, galvotų, kad čia pabaiga, kad turiu taip gyventi. Jūs neprivalote. Galite pasiekti bet ką.”
Patricko Hardisono pasveikimas yra stebuklas. Daktaras Eduardo D. Rodriguezas ir jo komanda padarė kažką puikaus ir įkvepiančio. Jie yra tikri herojai!
