Tai tikra istorija. Praėjusią savaitė buvo mano keturiasdešimtmetis ir tą rytą man nesinorėjo anksti keltis. Pagaliau pavyko susikaupti, išlipti iš lovos ir nusileisti į virtuvę papusryčiauti. Tikėjausi, kad mano žmona pasitiks mane su gražia sveikinimo daina „Su Gimimo diena!“, o galbūt, net su maža gimtadienio dovana. Bet tada paaiškėjo, kad ji pamiršo mano gimtadienį ir manęs visai nepasveikino! Na, tai juk santuoka, pagalvojau. Bet vaikai… jie tai vis tiek prisimins!
Galų gale, mano vaikai garsiai trypdami kojomis nusileido laiptais žemyn. Jie pavalgė pusryčius, bet man nepratarė nė žodžio. Taigi, kai pagaliau išėjau iš namų ir buvau pasirengęs eiti į darbą, jaučiausi gana nusivylęs ir liūdnas.
Einant link savo kabineto, mano 25 metų sekretorė Johanne atėjo ir pasakė: „Labas rytas, viršininke! Ir, beje, sveikinu su gimimo diena!“
Dabar jaučiausi šiek tiek geriau, kai bent vienas žmogus prisiminė mano gimimo dieną! Likusią dienos dalį dirbau labai atsainiai ir liūdnai, kol apie 13 valandą dienos, Johanne, pasibeldusi į mano duris, atėjo į kabinetą ir pasakė: „Žinai ką, šiandien tokia graži diena ir šiandien tavo gimtadienis, todėl ar mes negalėtume nuvykti kartu pavalgyti pietų, tik tu ir aš?“
Aš pasakiau, kad tai buvo geriausia, ką girdėjau per visą šią dieną ir pasakiau, kad mielai eičiau kartu.
Ėjome papietauti, bet ne ten, kur paprastai kartu pietaujame. Vietoj to, ji nusivedė mane į ramią mažą kavinukę su privačiu staliuku. Išgėrėme keletą skanių gėrimų ir mėgavomės skaniu maistu. Grįžtant atgal į biurą, Johanne pasakė: „Šiandien tokia nuostabi diena ir mes juk neprivalome tuoj pat grįžti atgal į biurą, ar ne?“ Atsakiau, kad žinoma ne, bet ką tada veiksime? Ji pasakė: „Eikime į mano butą, jis čia netoli, visai už kampo“.
Mums atvykus į jos butą, Johanne atsisuko į mane ir pasakė: „Viršininke, jei tai nesudarys problemų, aš kelioms minutėms nueisiu į miegamąjį. Greitai grįšiu!“ „Gerai,“ – nervingai atsakiau. Ji nuėjo į miegamąjį ir po kelių minučių grįžo su dideliu gimtadienio tortu…
Iš paskos atėjo mano žmona, mano vaikai ir daugelis mano draugų bei kolegų, ir jie visi dainavo „Su Gimimo diena!“
Aš tiesiog sėdėjau ten… ant sofos… nuogas.
Ar ši istorija jus pralinksmino? Pasidalinkite šia istorija su savo draugais!
