Daugybė žmonių augina šunis teritorijos apsaugai. Dalis šių šunų atrodo tikrai grėsmingi ir pikti – šeimininkai neretai siekia, kad tai atbaidytų įsibrovėlius.
Vis dėlto, kartais net ir grėsmingai atrodantys šunys yra visiškai bejėgiai, nes paprasčiausiai yra pririšti.
Kai praeiviai pastebėjo sargybinį šunį, vardu Kala, jis jiems sukėlė liūdesį ir gailestį.
Kala „saugojo“ automobilių saloną Kosta Rikos sostinėje San Chosė. Šeimininkas retai maitino savo šunį, o kai kalytė susirgo, jis nesikreipė pagalbos į veterinarus.
Galiausiai šuo tapo toks silpnas, kad tiesiog nebepajėgė atsistoti. Vietoj guolio Kala turėjo padangą su patiestais skudurais, o grandinė, prie kurios ji buvo pririšta, buvo labai trumpa. Kalytė nepajėgė nuleisti galvos… Nesuklysime, jei pasakysime, kad kalytė tiesiog tiesiogine prasme kabėjo ant grandinės, kurios segmentai buvo įsirėžę jai į kaklą.
Kalos sveikata vis blogėjo. Dėl pririštos grandinės ne tik atsivėrė žaizdos, bet taip pat išsivystė sunkios kvėpavimo problemos. Jei šiam vargšui šuniui nebūtų suteikta pagalba, kalytė greitai būtų mirusi. Laimei, taip nenutiko.
Šalia automobilių salono gyvenantis vyras pastebėjo kraupią Kalos būklę ir iškvietė policiją, kuri kreipėsi pagalbos į vietinę gyvūnų prieglaudą „Territorio de Zaguates“.
Organizacijos darbuotojai buvo pasiryžę bet kokia kaina išgelbėti šunį, tačiau suprato, kad padėtis ne lengva.
Atimta savigarba
Leah Battle, „Territorio de Zaguates“ organizacijos įkūrėja, niekada nepamirš siaubo, kurį patyrė pirmą kartą pamačiusi Kalą.
Duodama interviu „The Dodo“ ji sakė: „Jaučiau begalinį liūdesį ir neviltį. Kai pirmą kartą pamačiau Kalą, ji atrodė visiškai praradusi orumą ir pasirengusi pasiduoti. Kovinio šuns dvasia buvo palaužta, ir ji tiesiog laukė, kol baigsis šis begalinis košmaras “.
Laimei, policijai ir prieglaudos darbuotojams pavyko atimti Kalą iš jos savininko ir nuvežti ją į veterinarijos kliniką. Ten ja buvo gerai pasirūpinta, o ant kaklo atsivėrusios gilios žaizdos buvo užgydytos.
Kai Kalos gyvybei nebegrėsė pavojus, Kala buvo nugabenta į „Territorio de Zaguates“ gyvūnų prieglaudą, kur darbuotojai padėjo jai atsigauti ne tik fiziškai, bet taip pat ir emociškai.
Kalai prireikė šiek tiek laiko atsitiesti: jos žaizdas buvo sunku išgydyti, o patirta psichologinė trauma šuns sieloje paliko gilų pėdsaką.
Prieglaudos darbuotojai manė, kad Kala nemėgsta kitų šunų. Jie bijojo, kad ji niekada nepasiduos reabilitacijai. Buvo manoma, kad Kala niekada nebendravo su kitais šunimis, arba, dar blogiau, ji buvo išmokyta pulti kitus gyvūnus.
Vis dėlto, laikui bėgant Kala pradėjo rodyti pasitikėjimą kitais šunimis.
Iš silpno, sergančio ir sumušto šuns ji virto stipriu ir savimi pasitikinčiu gyvūnu.
„Kiekvieną dieną Kala vis labiau atsiskleidė. Ji nustojo bijoti ir pradėjo pasitikėti žmonėmis ir netgi reikalauti jų dėmesio“, – sakė Leah Battle.
Vis dėlto, prieglaudos darbuotojai negalėjo užtikrinti visiško šunų saugumo. Šių metų birželį prieglaudos teritorijos kameros užfiksavo nežinomus asmenis, kurie primėtė užnuodytų dešrelių. Buvo nužudyta 16 šunų. Kala taip pat valgė užnuodytą maistą, tačiau tik per stebuklą ji liko gyva. Greičiausiai taip nutiko dėl to, kad šio šuns svoriui nuodų dozės paprasčiausiai neužteko.
Vis dėlto, šis įvykis nepraėjo be pasekmių. Tai labai pakenkė jos psichologinei sveikatai – Kalai teko susidurti su neurologinėmis problemomis. Bet… ji vėl pasveiko, nes Kala yra tikra kovotoja!
Kala daug metų kentė pažeminimą, kankinimą ir alkį. Kai ji buvo išgelbėta, jos gyvybė kabojo ant plauko, tačiau ji rado jėgų ir noro gyventi toliau.
Nors daugybė šunų niekada taip ir negauna antro šanso, tačiau Kalai tikrai pasisekė.
Šiandien Kala gyvena globėjų šeimoje – ji yra apsupta meilės ir dėmesio.
Leah Battle ir toliau gelbsti šunis, kuriems reikia suteikti naują, geresnį gyvenimą. Moteris teigia, kad ji niekada nepamirš Kalos istorijos.
