Paštininkas Joshas Heftas kelerius metus dirbo Walsh apygardoje, Šiaurės Dakotoje. Jis turėjo pristatyti laiškus 162 namų gyventojams, tarp jų – ir 94 metų Alice Paschke. Garbaus amžiaus moteris buvo labai vieniša, todėl kas rytą pasitikdavo pašto darbuotoją, su juo šnekučiavosi, o kartais pasikviesdavo ir puodelio arbatos.
Vieną rytą Joshas pastebėjo, kad kažkas yra ne taip. Paštininkas pasibeldė į Alice duris, tačiau niekas jų neatidarė. Tai buvo labai neįprasta, nes garbaus amžiaus moteris visada maloniai bendravo. Jis dar kartą pasibeldė, ir tuomet išgirdo tylų balsą, kuris šaukėsi pagalbos.
Durys buvo užrakintos, todėl Joshas turėjo jas išlaužti. Alice gulėjo ant grindų.
Paaiškėjo, kad ji nukrito prieš 20 valandų, ir negalėjo atsikelti. Ji žinojo, kad Joshas yra vienintelė jos viltis, ir jai tereikia sulaukti savo herojaus. Taip ir nutiko.
Už šį poelgį Joshą Heftą apdovanojo pats pašto tarnybos vadovas, ir tai yra aukščiausias įvertinimas, kokį tik gali gauti pašto darbuotojas. Josho vardas dabar yra įrašytas pašto garbės būstinėje Vašingtone. Vis dėlto, jei Joshas būtų laikęsis pašto tarnybos taisyklių, ir paliktų paštą dėžutėje, Alice Paschke būtų mirusi savo pačios namuose.
Alice turėjo persikelti į slaugos namus. Joshas iki šiol lanko Alice – jis teigia, kad darbo metu jam labai trūksta jos verdamos arbatos ir nuoširdžių pokalbių.
