2014 m. balandžio 1 d. Chris Cremers ir Lisanne Frohn išėjo pasivaikščioti po Panamos džiungles. Tai buvo paskutinis kartas, kai jas kas nors matė. Po aštuonerių metų vis dar nepavyko sužinoti, kas tą dieną nutiko merginoms.
Chris ir Lisanne istorija keletą kartų buvo skelbta spaudoje, kai buvo rasti bent menkiausi jų dingimo įkalčiai. Nors tarnybinis tyrimas jau seniai nutrauktas, merginų tėvai vis dar tikisi, kad vieną dieną pavyks išsiaiškinti, kas nutiko jų dukroms.
Chris Cremers ir Lisanne Frohn, studentės ir draugės iš Olandijos, nusprendė 2014 m. žiemą kartu vykti į Panamą, aktyviai leisti laiką žygiuose ir ekskursijose, taip pat išmokti ispanų kalbos. Po kelių mėnesių pasiruošimo merginos atsidūrė Bocas del Toro provincijoje. Ten jos keletą savaičių dirbo padavėjomis, o sukaupusios pakankamai pinigų išvyko į nedidelį kalnų miestelį Boquete. Chris Cremers ir Lisanne Frohn išsinuomojo kambarį iš vietinės šeimos, užsirašė savanoriauti vaikų darželyje ir nusprendė lankyti kalbų kursus, tačiau paaiškėjo, kad mokymosi pradžia buvo atidėta savaitei. Kad nešvaistytų laiko, studentės nusprendė per likusias dienas apžiūrėti Panamos džiungles.
Ankstų balandžio 1 d. rytą Chris Cremers ir Lisanne Frohn pusryčiavo vietinėje kavinėje su dar dviem olandais, kur kavinės savininkui pasakė, kad vaizdingais miškais eis iki Baru ugnikalnio. Vyras bandė įtikinti merginas, kad jos negali eiti vienos, ir patarė pasisamdyti gidą. Vis dėlto, jos neklausė ir teigė, kad išsivers ir be pagalbos. Susirūpinęs šeimininkas primygtinai reikalavo, kad jo šuo, gerai pažįstantis vietovę ir galintis padėti joms sugrįžti, eitų kartu su merginomis. Jos sutiko pasiimti šunį.
Maršruto pradžios tašką Chris Cremers ir Lisanne Frohn pasiekė taksi automobiliu. Jos su vairuotoju aptarė savo planus. Tuo jos pasidalijo ir socialiniuose tinkluose. Taksi automobiliu jos pasiekė La Pianista tako, vedančio į apžvalgos aikštelę, pradžią. Merginos turėjo eiti maždaug 5 valandas į vieną pusę.
Jau balandžio 1-osios naktį užsienietes priėmusi šeima sunerimo. Merginas lydėjęs šuo grįžo, tačiau jų pačių niekur nebuvo. Panamiečiai apžiūrėjo teritoriją prie namo ir nuėjo miegoti, nusprendę ryte kreiptis į policiją, jei merginos negrįš.
Balandžio 2 d. ryte Chris Cremers ir Lisanne Frohn turėjo susitikti su vietiniu gidu Feliciano Gonzalez ir kartu apžiūrėti Boquete. Už jo paslaugas buvo atsiskaityta iš anksto, tačiau merginos neatvyko. Merginas priėmusi šeima jau buvo pranešusi apie jų dingimą.
Dingusių merginų paieška
Kitą rytą vietos valdžia išsiuntė sraigtasparnį apžiūrėti džiungles iš viršaus. Keli vietinių gyventojų būriai išsiruošė pėsčiomis po miškingas vietoves.
Iki balandžio 6 dienos merginos vis dar buvo laikomos dingusiomis be žinios. Bijodami blogiausio, į Panamą atskrido Chris Cremers ir Lisanne Frohn tėvai, o kartu su jais – ir keli olandų tyrėjai. Kartu su vietos policininkais ir kinologais specialistai iš Europos 10 dienų ieškojo dingusių merginų.
Tik birželio pradžioje, kai paieškos buvo nutrauktos, vienas vietos gyventojas, nusileidęs prie Kulebros upės skalbti drabužių, rado nešvarią kuprinę. Kuprinėje buvo dvi poros akinių nuo saulės, vandens butelis, dvi liemenėlės, asmens tapatybės dokumentas ir 83 USD grynųjų pinigų. Pase vyras su siaubu perskaitė merginos vardą, kuris jau kelis mėnesius buvo girdimas visoje Karibų jūros pakrantėje. Tai buvo vienos iš dingusių merginų kuprinė.
Mėlyna kuprinė tapo pirmuoju įrodymu Chris Cremers ir Lisanne Frohn byloje. Kuprinėje policija aptiko patį svarbiausią dalyką – Lisanne Frohn fotoaparatą ir abiejų merginų mobiliuosius telefonus su keista filmuota medžiaga.
Tyrimas
Policija iš karto apžiūrėjo telefonus ir rado nerimą keliančius duomenis. Po to, kai olandės dingo, telefonai veikė beveik dešimt dienų. Per keturias dienas 77 kartus buvo bandoma susisiekti su policija pagalbos numeriu 112 Nyderlanduose ir 911 Panamos salose, o pirmieji du skambučiai buvo atlikti praėjus vos kelioms valandoms nuo žygio pradžios. Tik vieną kartą pavyko prisiskambinti, po dviejų sekundžių ryšys nutrūko. Ištyrus skambučių duomenis, policija galėjo susidaryti bendrą vaizdą apie laiką, kai merginos dar buvo gyvos.
Policija taip pat išsiaiškino, kad balandžio 6 d. buvo keli nesėkmingi bandymai suaktyvinti Chris Cremers telefoną. Nežinomas asmuo įvedė neteisingą PIN kodą, todėl telefonas buvo užblokuotas. Balandžio 11 d. abu telefonai jau neveikė.
Labiausiai tyrėjus domino merginų fotoaparatas, iš kurio pavyko parsisiųsti daugiau nei 500 nuotraukų. Pirmosios nuotraukos buvo padarytos balandžio 1-osios rytą, kai Chris Cremers ir Lisanne Frohn išsiruošė į žygį. Juose matyti, kaip merginos pozuoja takelyje netoli Kontinentinės takoskyros. Nuotraukoje jos atrodo laimingos ir šypsosi. Dauguma nuotraukų darytos tą dieną, o paskutinės nuotraukos buvo padarytos apie šeštą valandą vakaro.
Vis dėlto, dar vėliau užfiksuotos nuotraukos buvo gana keistos. Šios nuotraukos buvo padarytos balandžio 8 d. 01–04 val. Negyvos nakties prieblandoje buvo užfiksuoti merginų daiktai, išmėtyti ant akmenų. Nuotraukose taip pat galima pamatyti polietileninių maišelių, saldainių popierėlių, dangaus, krūmų, žolės nuotraukų. Intervalai tarp kadrų yra vos kelios sekundės. Vienas iš labiausiai nerimą keliančių vaizdų yra Chris Cremers pakaušis, nes policija pamatė iš jo bėgantį kraują. Stebina ir tai, kad olandės plaukai nuotraukoje yra švarūs ir sušukuoti, ko tikrai nesitikėtume aštuonias dienas praleidus džiunglėse.
Tyrimo metu buvo galima daryti prielaidą, kad nuotraukas darė pačios merginos, blykste bandydamos atbaidyti laukinius gyvūnus. Be to, policiją suglumino nuotraukų numeracija: ji prasidėjo skaičiumi 476, vėliau nuotraukos buvo numeruojamos iki 508 ir tęsėsi tik nuo 510 kadro. 509 nuotrauka buvo ištrinta – galbūt todėl, kad joje galėjo būti tariamo žudiko veidas.
Vietovė, kurioje buvo rasta kuprinė, buvo apieškota. Chris Cremers drabužiai buvo rasti sulankstyti ir sudėti į tvarkingą krūvelę ant upės kranto. Tik po dviejų mėnesių toje pačioje vietoje buvo rastas batas, kurio viduje buvo mergaitės pėda, o kiek toliau – dubens kaulas. Netrukus tyrėjai aptiko kitus dingusiųjų kaulus. Be to, Lisanne Frohn palaikai atrodė taip, tarsi kūnas būtų natūraliai suiręs. Vis dėlto, Chris Cremers kaulai buvo visiškai balti, tarsi nuplauti ir išbalinti.
Policija apklausė vietinius gyventojus, kelionių vadovus ir kitus turistus, kurie tuo metu buvo šioje vietovėje, tačiau nieko negalėjo sužinoti. Netgi nebuvo pakankamai įrodymų merginų mirties priežasčiai nustatyti.
Versijos: kas galėjo nutikti merginoms?
2014 metų rudenį byla buvo oficialiai baigta. Studentės buvo paskelbtos mirusiomis dėl nelaimingo atsitikimo. Oficiali versija yra tokia: merginos pasiklydo ir nukrito nuo skardžio, nors policija neturėjo įrodymų, patvirtinančių šią versiją. Su tokia bylos baigtimi nenorėjo sutikti nei merginų tėvai, nei vietos gyventojai, nei žurnalistai. Chris Cremers ir Lisanne Frohn artimieji pasekė merginų maršrutu ir padarė išvadą, kad ten pasiklysti neįmanoma – kiekviename žingsnyje buvo aiškūs ženklai. Kritimo iš aukščio versija jiems taip pat atrodė neįtikima, nes Chris Cremers ir Lisanne Frohn palaikai bei drabužiai buvo išsibarstę kelių kilometrų atstumu.
Kažkodėl tyrimo metu buvo ignoruojami kažkieno DNR mėginiai, rasti ant kuprinės. Nyderlandų tyrėjams nebuvo leista susipažinti su įrodymais – Panamos valdžia neleido įsikišti Europos teisėsaugai. Artimųjų iniciatyva buvo atliktas neoficialus tyrimas, tačiau aiškių išvadų padaryti nepavyko. Detektyvai spėliojo, kad merginos džiunglėse galėjo susitikti su vergų prekeiviais, arba kad jas galėjo užpulti plėšrūnai (tai galėtų paaiškinti, kodėl Chris Cremers pėda buvo atskirta). Kitoje versijoje spėjama, kad Chris Cremers ir Lisanne Frohn galėjo susikivirčyti. Viena galėjo nukristi nuo skardžio, o kita, apimta panikos, nerado kelio atgal ir taip pat žuvo (tikriausiai būtent ji fotoaparato blykste apšvietė savo kelią). Trečiojo asmens dalyvavimas taip pat neatmetamas. Apie merginų planus žinojo jas vežęs taksistas, tačiau jis po vienerių metų mirė plaukdamas upe.
Vis dar yra daugiau klausimų nei atsakymų. Galbūt kada nors pavyks išsiaiškinti tiesą apie merginų mirtis – privatūs tyrimai iki šiol tęsiami. Chris Cremers ir Lisanne Frohn tėvai gyvena viltimi.
