Jei vyrams būtų skiriamas geriausio tėčio apdovanojimas pasaulyje, amerikietis Dikas Hoitas jį tikrai gautų. Šiandien su jumis pasidalinsime nuostabia šeimos istorija.
1962 metais Hoitų šeimoje gimė sūnus, jie pavadino vaikelį Riku. Deja, jam buvo diagnozuotas cerebrinis paralyžius. Ši žinia tiesiogine to žodžio prasme sukrėtė vaikelio tėvus… Tais laikas ši liga dar nebuvo labai žinoma, dažniausiai vaikai būdavo siunčiami į specialias įstaigas…
Rikas nevaldė galūnių, jis galėjo tik šiek tiek pajudinti galvą. Berniukui paaugus, Džiudi (berniuko mama) visuose namuose iškabino popieriaus lapelius su užrašais „spinta“, „durys“, „siena“ ir pradėjo mokyti Riką abėcėlės. 1974 m. studentai iš Tufts universiteto Masačusetse išrado specialų Rikui skirtą ryšio įrenginį. Šis prietaisas vietoj Riko tarė žodžius, kuriuos vaikinas įvesdavo į specialią konsolę su klaviatūra. Norėdamas sumokėti už šį įrenginį, tėtis turėjo dirbti per kelis darbus.
1977 m. Rikas kompiuteriniu balsu pasakė tėčiui, kad nori dalyvauti labdaringame bėgime paralyžiuoto berniuko garbei. Niekada nebėgęs Dikas sutiko, nes taip mylėjo savo sūnų, kad buvo pasirengęs padaryti viską, kad jį pradžiugintų.
Stumdamas didelį ir nepatogų vežimėlį su sūnumi, Dikas nubėgo 8,46 kilometro. Jam buvo labai sunku, vyrui siaubingai nutrynė kojas, skaudėjo visus raumenis, jie finišo liniją pasiekė paskutiniai, bet publika jiems plojo kaip nugalėtojams. Grįžęs namo, sūnus pasakė savo tėčiui: „Tėti, kai mes bėgome, aš nebesijaučiau neįgalus.” Tada Dikas suprato, ką turi daryti.
Nuo to laiko šeimos gyvenimas kardinaliai pasikeitė. Tėtis ir sūnus pradėjo kurti savo sportinę karjerą. Netrukus jie įveikė 10, 22,5 ir 42 kilometrus. Bet jie ties tuo nesustojo. Jie dalyvavo ir triatlone.
Dikas ne tik bėgo, bet ir važiavo dviračiu bei plaukė su sūnumi. Tėtis prisirišo virvę, kuria traukė sūnų, esantį valtyje.
Tai buvo labai rimtos varžybos. Pirmiausia dalyviai turi nuplaukti beveik 4 kilometrus, tada dviračiu nuvažiuoti maždaug 180 kilometrų ir nubėgti 41 kilometrus. Hoitų komanda šį maratoną įveikė net šešis kartus!
2014 metais ši komanda baigė sportinę karjerą. Jų sąskaitoje – daugiau nei pusantro tūkstančio lenktynių ir triatlono varžybų. Šeimos pavardė įrašyta šlovės muziejuje, o Bostone jiems pastatytas paminklas.
Vėliau Rikas įgijo išsilavinimą. Jis netgi dirbo Bostono koledže, kompiuterių laboratorijoje kūrė prietaisus, kurie žmonėms su negalia leistų bendrauti ir atlikti įvairias užduotis.
„Jei man kas pasiūlytų gyventi kitaip, atsisakyčiau to net nedvejodamas. Nė sekundės nesigailiu, kad visą šį laiką praleidau su sūnumi“, – sakė Dikas Hoitas. Jis darė viską, kad sūnus šypsotųsi ir būtų laimingas.
Ši šeimos istorija tikrai verčia susimąstyti apie gyvenimo vertybes.
