Įsivaizduokite, kad gyvenate nuomojamame name 20 metų, juo rūpinatės, skiriate jam daug pinigų ir energijos ir staiga vieną dieną tampate jo savininku. Kažkas panašaus atsitiko Džeinei Saynor, kuri paveldėjo namą iš asmens, iš kurio jį išsinuomojo…
Jane Saynor buvo 51-eri, kai prieš 22 metus ji rado savo svajonių namus Melburne. Moteris niekada nesitikėjo, kad vieną dieną ji taps namo savininke. Jai net nebuvo atėjusi į galvą tokia mintis.
Namas, esantis St. Albans miestelyje, Melburno šiaurės vakarų dalyje buvo pastatytas prestižinėje miesto vietoje. Džeinė visada norėjo įsikurti šiame rajone. Kai moteris pasirašė nuomos sutartį, nuomos kaina buvo 200 Australijos dolerių. Nuostabu, kad namo šeimininkas nuomos mokesčio nekėlė daugiau nei 20 metų.
Persikrausčiusi Džeinė nusprendė pakeisti erdvę aplink namą, kuriame iš pradžių buvo tik vienas augalas. Moteris išnaudojo kiekvieną laisvą minutę, kad aplink namą sukurtų gražų sodą. Visus šiuos metus ji rūpinosi ir namo aplinka ir vidumi.
Jos pastangas įvertino namo savininkas Džonas Perrettas. Džeinę ir Džoną daug metų siejo pagarbūs ir draugiški santykiai.
Vieną dieną Džonas nustebino Džeinę netikėtu skambučiu. Vyras buvo pas savo advokatą ir jam reikėjo tam tikros informacijos apie Džeinę. Advokatui reikėjo Džeinės duomenų, nes Džonas rengė testamentą ir nutarė palikti jai namą. Žinoma, Džeinė iš pradžių buvo sutrikusi, bet netrukus įsitikino, kad jo pažadas buvo nuoširdus.
Po kurio laiko Džonas persikėlė į slaugos namus, nes susirgo Parkinsono liga. Tačiau ne liga privertė jį suteikti Džeinei namus. Tiesą sakant, Džonas visą gyvenimą buvo dosnus. Visą gyvenimą jis dalijosi savo milijono dolerių turtu su vietos bendruomenės žmonėmis.
Kitas Džono gerumo pavyzdys buvo 19 milijonų dolerių paaukojimas Karališkosios Melburno ligoninės Nefrologijos skyriui. Prieš 30 metų Džonui šioje ligoninėje buvo persodintas inkstas, o po daugelio metų jis nusprendė atsidėkoti.
„Tai buvo gyvybę išgelbėjusi dovana, manau, kad jam nebereikėjo dializės ir jis buvo be galo dėkingas už suteiktą priežiūrą visiems gydytojams, slaugytojams ir visam medicinos personalui, kuris jį prižiūrėjo Karališkojoje Melburno ligoninėje“, – sakė Karališkojo Melburno ligoninės profesorius Nigelas Toussiantas.
Džonas niekada neturėjo vaikų, todėl didžiąja savo turto dalimi dalijosi su kitais, įskaitant Džeinę.
Džeinė visada norėjo išėjus į pensiją dar suspėti pagyventi name, kuriame gyveno daugiau nei 20 metų, ir Johnas sugebėjo šią moters svajonę paversti realybe. Kai Džonas mirė 2020 m., tada Džeinė oficialiai gavo turtą. „Dėkoju jam kiekvieną dieną“, – sakė Džeinė.
Džonas buvo nepaprastas žmogus, pakeitęs ne vieno žmogaus gyvenimą.
