Šią vestuvių ceremoniją tiek jaunavedžiai, tiek svečiai prisimins visą gyvenimą.
Anksčiau Kevino Teiloro gyvenimą vargu ar būtų buvę galima pavadinti laimingu. Prieš 13 metų jis susilaužė koją. Atrodytų, kad trauma nelabai rimta ir neturėtų sukelti problemų ateityje. Deja, ne šiuo atveju.
Laikui bėgant vyrui prasidėjo refleksinė simpatinė distrofija. Kevinui pasitaikė labai bloga jos versija ir jam reikėjo amputuoti galūnę.
Bet vyras neįstrigo praeityje. Jis visada buvo optimistas. Jo draugai taip kalba: „Kevinas niekada dėl nieko nesiskundžia, kad ir kas nutiktų“.
Po kurio laiko vyro gyvenimas pasikeitė. Kevinas sutiko savo meilę. Teksasietei nerūpėjo jo negalia. Kevino draugai žavisi: „Pamačiau plačią šypseną Kevino veide ir iškart buvo aišku, kad jie pora“. Netrukus pora nusprendė susituokti ir pradėjo ruoštis ceremonijai. Bet Kevinas turėjo savo užmačių.
Vestuvių dieną svečiai jau susirinko ir tėvas palydėjo nuotaką prie altoriaus. Kunigas ištarė gerai žinomus žodžius: „Prašau atsistoti“. Ir Kevinas atsistojo! Nuotakos skruostais ėmė riedėti džiaugsmo ašaros. Ji taip suglumo, kad neteko žado. Pirmą kartą Kevinas stovėjo prieš mylimąją!
Vyras kruopščiai ruošėsi šiai dienai. Slaptai nuo sužadėtinės jis ėmė lankyti psichoterapiją, atliko begalę pratimų, kad pasiektų neįmanomą dalyką. Nepaisant stipraus skausmo jis išmoko vaikščioti su protezu. Jam pavyko sustiprinti dėl ligos nusilpusius kojų raumenis. Jis tai darė tol, kol vestuvių dieną galėjo atsistoti ir pažvelgti išrinktajai tiesiai į akis.
Atrodo, tikras stebuklas, bet iš tiesų ne. Kevinui visa tai pavyko, nes jis dirbo su savimi ir neprarado vilties. Šis pavyzdys dar kartą įrodo, kad reikia kovoti su aplinkybėmis, o ne prie jų prisitaikyti ir skųstis likimu.
Vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas šis momentas:
