Katharina ne vienintelė gyvena ant vandens: netoliese yra ištisa plaukiojančių namų ir kerinčios gamtos apsuptyje gyvenančių žmonių bendruomenė.
Katharina neįsigijo įprasto būsto ir nusipirko 51 kvadratinio metro ploto dviejų aukštų namą, pastatytą ant plieninių pontonų, kurie gali plaukti vandeniu. Moteris teigia, kad jos gyvenimas visiškai pasikeitė į gerąją pusę.
„Būstas Europoje tapo toks neįperkamas, kad tikrai negalvojau apie buto ar tradicinio namo pirkimą“, – sako Katharina. „Tai buvo visiškai kitoks gyvenimo būdas – gyvenau pačioje gyvybingoje miesto širdyje, pėsčiomis pasiekdavau darbą, o visi didmiesčio patogumai buvo ranka pasiekiami.“
Buriavimo fanatikė gyvena name ant vandens kartu su savo komanda – dviem katinais Čarliu ir Finnu. Prieš apsigyvendama plaukiojančiame name Katharina gyveno su kitais trimis gyventojais bute. 2020 m. vasarą ji persikėlė į atvirą jūrą.
„Nors puikiai sutariau su kitais buto gyventojais, niekada nejaučiau, kad erdvė iš tikrųjų priklauso man, nes visi dalijomės virtuve ir gyvenamosiomis patalpomis“, – sako ji, – „Dabar savo erdvėje turiu daug daugiau laisvės. Laivas yra mano, o jį nusipirkti buvo daug pigiau nei bet kurį kitą butą ar nekilnojamąjį turtą mieste.“
Gyventi plaukiojančiame name yra pigiau, tačiau Katharina turi išleisti daugiau pinigų komunalinėms paslaugoms nei yra įpratusi – tai reiškia, kad kiekvieną mėnesį ji išleidžia maždaug tiek pat, kiek išleistų gyvendama miesto centre.
„Tačiau privalumas tas, kad turiu visą namą sau, o ne dalinuosi juo su trimis kitais žmonėmis. Už elektrą prieplaukai moku kas ketvirtį – vidutiniškai tai sudaro 77 eurus per mėnesį“, – sako ji. – „Dujų neturiu, bet turiu vandentiekį, kuris jungiasi tiesiai prie mano namo ir tiekia man miesto vandenį – tai įskaičiuota į prieplaukos mokesčius. Taip pat į šį mokestį įskaičiuota automobilių stovėjimo aikštelė, paštas ir galimybė naudotis nuotekų valymo įrenginiais.“
Katharina prisipažįsta, kad žiemą plaukioti tampa sunkiau.
„Turiu prižiūrėti, kad ledas aplink pontonus neužšaltų ir jų nesutraiškytų, o kartą ar du per žiemą tenka rūpintis užšalusiais vamzdžiais. Tačiau po dvejų metų jau daug geriau susidoroju su šaltaisiais mėnesiais“, – sako ji.
Tualetų situacija taip pat nėra tokia žavinga.
„Tenka siurbti septiką iš tualeto – bet tai iš tikrųjų nėra taip baisu“, – sako ji.
Nepaisant trūkumų, būsto savininkė jaučiasi gyvenanti ramesnį ir visavertiškesnį gyvenimą ant vandens – ir neįsivaizduoja, kad artimiausiu metu galėtų persikelti atgal į miestą.
„Dabar gyvenu parke, todėl mane supa ne tik vanduo, bet ir pėsčiųjų takai bei paplūdimiai“, – sako ji.
Savo laiką ji paskirsto darbui rinkodaros srityje iš savo namų su nuostabiu vaizdu ir mėgaujasi saule užsiimdama lauko veikla, įskaitant plaukimą baidarėmis saulėlydžio metu ir poilsį paplūdimyje.
„Kiekvieną rytą arba po darbo einu pasivaikščioti prie vandens ar į parką, arba plaukioju su baidarėmis saulėtekio ar saulėlydžio metu. Savo baidarę esu pririšusi prie denio, tad tiesiog įšoku į ją ir plaukiu“, – sako Katharina. „Čia taip ramu ir malonu gyventi.“
„Bendruomenė taip pat neįtikėtina – visada organizuojame moterų vakarus, vakarienes, filmų vakarus ant stogo ir apskritai kassavaitinius susitikimus su plūduriuojančių namų ir valčių savininkais“, – sakė ji, – „Čia yra įvairaus amžiaus žmonių, nuo 30-mečių iki 70-mečių, visi vieni kitiems padedame ir džiaugiamės vieni kitų draugija.“
