Nors Alzheimerio liga yra negrįžtama, vyras tvirtina, kad ilgos kelionės metu jo motinos būklė ėmė ryškiai gerėti.
Airei Marija O’Sally prieš ketverius metus buvo diagnozuota Alzheimerio liga. Jos sūnus Šonas, tuo metu jau persikėlęs į nuolatinę gyvenamąją vietą Italijoje, turėjo gyventi dviejuose skirtinguose miestuose, kad galėtų dažniau pamatyti savo motiną, rašo „Daily Mail“. 2018 metai Marijai buvo tokie sunkūs, kad jos artimieji pradėjo kalbėti apie jos perkėlimą į slaugos namus. Šonas manė, kad tai nėra geriausias pasirinkimas jo mamai, nes jai būnant atokiau nuo savo šeimos, galėjo būti tik dar blogiau. Jis samdė slauges, nuolat skrido iš Romos į Dubliną, tačiau negalėjo išgelbėti savo mamos nuo šios klastingos ligos. Atėjus žiemai, Šonas nusprendė Mariją porai mėnesių išsivežti į šiltus kraštus. Tačiau jų kelionė užsitęsė, todėl mama ir sūnus kartu apkeliavo dalį pasaulio.
Šonas negalėjo nustoti stebėti, kaip keičiasi jo mama – ji tapo daug laimingesnė! Pasak jo, namuose ji buvo pasidavusi ligai, bet dabar vėl pradėjo vaikščioti ir kalbėtis kaip ir anksčiau. Sūnaus dėka ji pirmą kartą savo kojomis pasivaikščiojo Pietų Afrikos smėliu, įveikė Italijos kalnus ir net dalyvavo spalvų festivalyje Nepale! Anot Šono, jo mama dabar gali pati nueiti iki ežero ir ten valandų valandas sėdėti, stebėdama, kaip žaidžia vaikai. Jie prieidavo prie jos ir pradėdavo pokalbį, o ji jiems atsakydavo – sąmoningai ir su susidomėjimu.
View this post on InstagramREKLAMA
Nepalo vaikai Mariją vadino „močiute“, o ji juos pasitikdavo garsiu „Namaste!“. Spalvų festivalyje vietiniai gyventojai mėtė Marijai spalvų miltelius. Ji prapliupo juoktis, nes nepaliečiai airius apipylė visomis vaivorykštės spalvomis. „Aš maniau, kad Alzheimerio liga yra nuosprendis, bet kai mes nuvykome į Nepalą, mano mama staiga pradėjo tapti savimi,“ – prisimena Šonas. – „Ji pradėjo daugiau vaikščioti, daugiau kalbėti, netgi išmoko naujų žodžių.“
Šoną neurologai perspėjo, kad teigiami ir nuoširdūs žmonės, progresuojant Alzheimerio ligai, tampa pastebimai laimingesni. Taip ir atsitiko – Marija atrodė atjaunėjusi ir žvalesnė.
Iš Nepalo Šonas nusivežė motiną į Romą, į savo butą. Ji atpažino daug kartų lankytą miestą. Kartu jie nuėjo į jos mėgstamas kavines ir mažas koplytėles. Kai buvo labai karšta, šeima nuvyko į Umbrijos kalnus aplankyti draugo. Marija džiaugėsi, matydama karves ir ožkas su varpeliais ant kaklo. Ji sveikino vietinius gyventojus oro bučiniais, o jie jai šypsojosi.
2018 metų gegužę moters būklė staiga ėmė blogėti. Po penkių mėnesių, nepaisant akivaizdžių Marijos sveikatos problemų, sūnus nuvežė ją į Keiptauną parodyti jai Pietų Afrikos grožio. Jis pasamdė motinai slaugytoją, kuri iš karto rado su ja bendrą kalbą ir kiekvieną dieną ji pynė Marijai plaukus gražiomis pynėmis.
Moteris buvo nepaprastai laiminga! Ji vaikščiojo basomis po smėlį ir šypsojosi vietos vaikams.
Marija mirė 2019 m. gegužės mėnesį – Afrikoje ji susirgo kvėpavimo takų infekcija, nuo kurios nebegalėjo pasveikti. Paskutinėmis dienomis ji vadino sūnų „tėčiu“. Marija iš tiesų tapo panaši į liesą ir trapų vaiką, kuris galėjo juoktis, pamatęs saulės spindulius ar valandų valandas žiūrėti į lėlytę.
View this post on InstagramREKLAMA
Šonas turėjo kuriam laikui pamiršti savo gyvenimą, nutraukti santykius su mergina, kuriai negalėjo skirti pakankamai dėmesio, ir visiškai atsiduoti motinos priežiūrai – „Ma“, kaip jis ją vadino. Šono kelionių verslas taip pat nukentėjo dėl ilgesnio jo nebuvimo. Bet airis nieko nesigaili! Jis džiaugiasi, kad šiuos paskutinius metus praleido su savo mama, džiugindamas ją kiekvieną dieną ir mainais gaudamas tas pačias malonias emocijas. „Besąlygiška meilė yra retas dalykas. Bet būtent tokią meilę man visą gyvenimą dovanojo mama. Aš ją tiesiog grąžinau“, – pasakojo Šonas.
