Vaikai visada sako tai, ką galvoja, nesvarstydami, ar tai, ką jie pasakė, yra tinkama, ar ne. Mažiems vaikams nekyla problemų komentuojant nepažįstamų žmonių išvaizdą, o tai gali sukelti jų tėvams gėdą. Taip nutiko ir Tarai Wood, kurios ketverių metų mergaitė pakomentavo vieno vyro išvaizdą. Tačiau dar nespėjus įspėti vaiko, į mergaitės komentarą atsakė pats vyras, kurį ji pavadino „senuku“. Tuo tarpu šis netaktiškas pareiškimas lėmė tai, ko Tara niekada nesitikėjo.
Tą dieną Tara Wood apsipirkinėjo su savo ketverių metų dukra Nora. Jos ruošėsi mergaitės gimtadieniui. Tara anksčiau pastebėjo savo dukters polinkį aptarti amžių ir kitus sudėtingus gyvenimo klausimus. Tačiau tai, kas įvyko dėl jos elgesio, padarė didelę įtaką ir Tarai. Merginos mama buvo taip sujaudinta to, kas nutiko, kad ji tai aprašė socialiniuose tinkluose.
Štai ką ji parašė:
„Dieną prieš ketvirtąjį dukters gimtadienį Nora man pasakė kai ką neįprasto. Ką tik buvau pasiėmusi ją iš darželio, kai ji man pranešė, kad vyresnis vyras vaikšto po automobilių stovėjimo aikštelę.
Ji paaiškino, kad jai patinka vyresnio amžiaus žmonės: „Man patinka vyresnio amžiaus žmonės, nes jie vaikšto taip lėtai, kaip aš, ir turi lygią odą, kaip aš. Jie visi greitai mirs, todėl aš jiems duosiu visą savo meilę“. Manau, tai, ką ji pasakė pabaigoje, gali atrodyti šiek tiek keista, bet man vis tiek patiko jos mąstymas
Ji pavadino vyrą „senu žmogumi“
Grįžusi namo, žavėdamasi jos rūpesčiu ir užuojauta, paskelbiau jos žodžius „Facebook“ platformoje. Tuo metu aš neįsivaizdavau, ką ji iš tikrųjų turi omenyje. Kitą dieną, per savo gimtadienį, eidama namo iš darželio, ji paklausė, ar galėtume užsukti į parduotuvę nusipirkti gimtadienio torto. Juk tokio prašymo neatsisakysi.
Nuėjome su Nora ir jos jaunesne seserimi į prekybos centrą pirkti torto. Išrinkus tortą, užsižiūrėjau į reklamą. Tą akimirką, kai ieškojau man reikiamų produktų, pamačiau, kaip Nora linksmai šaukė: „Ei, seneli! Šiandien yra mano gimtadienis!” Vyras buvo vyresnis, savo veide nerodė jokių emocijų ir turėjo didelius antakius. Dar nespėjus jai papriekaištauti, kad ji jį vadina „senu“, jis sustojo ir atsisuko į ją.
Jei jis ir buvo susirūpinęs dėl jos nemandagaus elgesio, visai to neparodė. Jo veido išraiška sušvelnėjo ir jis atsakė: „Laba, mažoji mergaite! Kiek tau šiandien sueina metų?” Jie kalbėjosi keletą minučių, vyras palinkėjo jai visko, kas geriausia, ir kiekvienas iš mūsų nuėjome savo keliais.
Po akimirkos mes vėl su juo susitikome ir paklausiau jo: „Atsiprašau. Nora norėtų sužinoti, ar galėtų nusifotografuoti su jumis per savo gimtadienį?” Vyras iš sumišimo perėjo į laimę. Jis atrodė patenkintas. Jis žengė žingsnį atgal, atsirėmė į pirkinių krepšelį, uždėjo ranką ant krūtinės ir paklausė: „Nuotrauka? Su manimi?” Nora iškart atsakė: „Taip, mano gimtadienio proga!“
Jiedu turi nuotrauką kartu
Vyras sutiko nusifotografuoti. Išsitraukiau savo „iPhone“ ir jie kartu papozavo. Nora švelniai uždėjo ranką ant jo. Jis tyliai pažvelgė į ją žvilgančiomis akimis. Paklausiau jo vardo ir jis man pasakė, kad yra vardu Danas. Tą stebuklingą akimirką, einant į kasą, už mūsų stovėjo eilė, tačiau niekam tai nerūpėjo.
Nora ir Danas jautėsi taip, lyg būtų seniai pažįstami. Po kelių minučių padėkojau Danui už kartu praleistą laiką. Jis susigraudino ir pasakė: „Ne, tai Jums ačiū. Tai buvo mano geriausia diena per ilgą laiką. Tu nudžiuginai mane, Nora.” Jie vėl apsikabino vienas kitą, o tada mes išėjome iš parduotuvės. Nora stebėjo jį tol, kol jis tapo nematomas.
Meluočiau, jei sakyčiau, kad šis susitikimas manęs nesugraudino. Buvau visiškai nustebusi dėl to, kas nutiko, ir maniau, kad taip tikriausiai jausis ir kai kuriems mano sekėjai „Facebook“ platformoje. Taigi aš nusprendžiau pasidalinti šia istoriją kartu su nuotraukomis. Vėliau tą vakarą gavau pranešimą iš vieno mano profilio stebėtojo, atpažinusio Daną.
Sužinojau, kad vyresniojo vyro žmona Marija mirė prieš kelis mėnesius. Po mylimosios mirties jis buvo vienas. Moteris suprato, kad dukters gestas paglostė jam širdį. To jam ir reikėjo, jis niekada to nepamirš. Galiausiai pažįstamo paprašiau Dano telefono numerio ir po kelių dienų jam paskambinau.
Tada aplankėme nedidelį, jaukų Dano namelį, kuriame dar išdidžiai stovėjo jo mylimosios Marijos nuotraukos ir suvenyrai. Mūsų vizitui jis nukirpo plaukus ir nusiskuto. Vyras apsivilko gražius marškinius, kelnes ir batus. Jis atrodė beveik dešimt metų jaunesnis.
Jis specialiai Norai paruošė vaikišką stalą, popierių ir pieštukus. Jis svarstė, ar ji norėtų nupiešti jam keletą piešinių, kuriuos jis pasidėtų ant šaldytuvo. Žinoma, ji tuo labai džiaugėsi ir pradėjo piešti. Mes su Danu praleidome beveik tris valandas. Jis buvo kantrus ir labai malonus mano dukrai“, – rašė Noros mama.
Netikėta draugystė
Nenuostabu, kad mergaitės mamos aprašyta istorija itin išpopuliarėjo internete, ji palietė daugelio žmonių širdis. Tačiau tai nėra šios gražios istorijos pabaiga. Ketverių metų Nora ir Danas užmezgė draugystę, kurią palaiko. Jie net kartu šventė Padėkos dieną.
„Dabar Nora kasdien nori susitikti su Danu. Ji nerimauja dėl jo. Jai įdomu, ar jis vienas, ar jam šalta, ar jis turi sūrio savo sumuštiniams. Ji nori, kad jis jaustųsi gerai, kad jaustųsi mylimas.”
„Ji užpildė mano gyvenimą”
Danas taip pat galvoja apie Norą. „Po to, kai neseniai praleidome laiką kartu, jis man pasakė, kad mirus žmonai, beveik negalėjo miegoti. Dabar Noros dėka ji kiekvieną naktį gerai miega“. „Nora užpildė mano gyvenimą“, – sakė Danas.
Įsivaizduokite, jei daugiau geranoriškų žmonių pasaulį matytų vaiko akimis. Tuomet mažiau žmonių būtų vieniši. Neįtikėtinai graži istorija, parodanti, kad draugystei amžius nėra svarbus.
