Gerai žinoma, kad fizinis kontaktas žmonėms turi gydomąjį poveikį, ypač kai tai susiję su neišnešiotais kūdikiais. Tėvams yra sunku būti toli nuo kūdikio, net jei tai trunka tik kelias sekundes. Vienas iš jų tikrai visą laiką pasiliks ligoninėje.
Tačiau kartais, deja, tenka palikti ligoninę, kad būtų galima sutvarkyti tam tikrus reikalus. Daugelis žmonių tikriausiai jaučiasi labai blogai, palikdami vaiką ligoninėje, tačiau nereikia dėl to per daug savęs kaltinti.
Tačiau JAV Atlantos vaikų ligoninėje yra vienas asmuo, kuris palengvina naujųjų tėvų gyvenimą. Davidas Deutchmanas yra vadinamas ligoninės seneliu ir juo jau yra pastaruosius 12 metų.
Prieš penkiolika metų po ilgos ir sėkmingos karjeros tarptautinėje įmonėje Deividas išėjo į pensiją. Tada, kaip ir daugelis kitų pensininkų, jis pajuto, kad turi daug laisvo laiko, ir ne visai žino, kuo užpildyti savo dienas. Jis skaitė paskaitas kai kuriuose universitetuose netoli savo gimtojo miesto, tačiau vis tiek norėjo nuveikti kai ką daugiau.
Tada jis suprato, kad galbūt galėtų pasirūpinti ligoninėje esančiais vaikais. Jis nuėjo į ligoninę ir paklausė, ar jiems reikia savanorių pagalbos. Vienus metus jis dirbo vaikų skyriuje, o vėliau pamatė, kad reikia pagalbos naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje.„ Prieš man tai sužinant, šeimoje atsirado mažų vaikų“, – sako Deividas. „Ir štai praėjo jau 12 metų“.
82-ejų vyras yra vedęs ir turi dvi 50-ies metų dukras, kurios turi savo vaikų. Jis sako, kad dirbdamas ligoninėje ne tik padėjo vaikams, bet ir jam tai buvo palaima. „Tai labai malonu ir tai suteikia tiek daug laimės, ne tik todėl, kad galiu paguosti ir nuraminti verkiančius kūdikius. Tai man patinka ne tik dėl kūdikių, nes visa ligoninės atmosfera yra fantastiška “.
Bet jis tai daro ne tik dėl savęs ir kūdikių, bet ir dėl jų tėvų. Sakoma, kad jis dažnai ištiesia savo dideles rankas motinoms ir tėčiams, kuriems reikia išsiverkti. „Aš kalbuosi su motinomis ir kartais mes laikomės už rankų. Laikyti motinos ranką lygiai taip pat svarbu, kaip ir kūdikio. Šiandien tėvai patiria daug streso, ir tai, kad kažkas jiems leidžia nueiti papusryčiauti, nesijaudinant dėl kūdikio, jiems tai reiškia labai daug. Tai yra svarbu”, – sako Deividas.
Mažojo Logano mama tai gerai žino. Kiekvieną vakarą ji eina namo pas dukrą, tačiau kiekvieną rytą ji ateina į ligoninę pabūti su neišnešiotu sūnumi. Kai jis išvydo dienos šviesą, jam buvo tik 25 savaitės, o jo motinai buvo labai sunku, kad negalėjo visą parą būti ligoninėje. Tada viskas pasikeitė.
Vieną rytą, atvykusi į ligoninę, ji pamatė Deividą, sėdintį ant kėdės ir laikantį jos sūnų ant rankų. „Sveiki, aš esu ligoninės senelis“, – pasakė jis. Ir tada moteris pratrūko ašaromis. Jos kaltės jausmas dingo ir bandydama sutramdyti ašaras nufotografavo Deividą ir Loganą. Nuotrauka buvo paskelbta ligoninės Facebook paskyroje ir sulaukė didžiulio dėmesio. „Tai tik nuostabios akimirkos nuotrauka, kurioje legendinis ligoninės savanoris, laikantis už rankų ir tėvus, ir vaikus – ir tai daro jau 12 metų”, – buvo parašyta po šia fotografija.
Deividas tiesiog džiaugiasi, galėdamas padėti mažiesiems kūdikiams ir jų tėvams išgyventi sunkias akimirkas. „Jei galiu padaryti, kad žmonės jaustųsi globojami, tai aš ir turiu tai padaryti“. Smagu, kad keli televizijos kanalai ir laikraščiai papasakojo šią istoriją, parodydami šiam nuostabiam herojui dėmesį, kurio jis nusipelno.
Susipažinkite su Deividu žemiau pateiktame vaizdo reportaže.
