Šįkart straipsnyje pasakojama apie jaunas poras, kurias suvienijo jų darbas „Svajonių lygos“ labdaros programoje. Projekto instruktoriai prisijungia prie vaikų ir suaugusiųjų su negalia reabilitacijos slidinėjant, važinėjant riedučiais ir žaidžiant komandinius žaidimus. Herojai papasakojo, kaip jie susipažino, kodėl nusprendė prisijungti prie socialinio projekto ir kaip bendras darbas veikia santykius.
Viktoras ir Alena, „Ryder“ slidinėjimo centro Miase instruktoriai
Jiedu pažįstami nuo 2007 m. Susitiko atsitiktinai ir daug metų tiesiog šnekučiuodavosi. Po penkerių metų jų bendravimas virto tvirta draugyste, kai jiedu surado bendrą pomėgį – slidinėjimą ir snieglenčių sportą. Kartu jie nusileido ne vienu šlaitu, kol pasiekė romantiškų santykių lygį. Alena slidinėjimo pramonėje dirbo nuo 2010 m., o Viktoras ten persikėlė iš kitos srities.
Jie dirbo „Ryder“ slidinėjimo centre, kuris yra visus metus veikiantis kurortas Čeliabinsko srityje, Miaso mieste. Viktoras dirbo snieglenčių ir slidinėjimo instruktoriumi, mokė slidinėti vaikus ir suaugusiuosius, o Alena – pardavimų skyriuje. Kai „Ryder“ pasirašė sutartį su „Svajonių lyga“, Alena buvo paskirta atsakinga už programos vykdymą centre.
Penki centro instruktoriai, įskaitant Viktorą, buvo apmokyti pagal specialią metodiką. Toks perkvalifikavimas buvo ne tik perspektyvus, bet ir atvėrė naujas galimybes Viktorui, kaip savo srities profesionalui. Darbo tikslai ir rezultatai įgijo naujų prasmių. Po metų Viktoras išlaikė papildomą atestaciją ir tapo vyriausiuoju instruktoriumi. O Alena po dvejų metų programos išėjo motinystės atostogų.
Dirbti kartu jiems visada buvo labai malonu, o, tapus „Svajonių lygos“ komandos dalimi, pokalbiams atsirado dar daugiau bendrų temų. Be to, pora užmezgė naujas pažintis visoje Rusijoje – jiedu dalijasi savo patirtimi ir žiniomis su programos instruktoriais, kurie dirba įvairiuose šalies miestuose, draugauja su šeimomis ir bendrauja per tūkstančių kilometrų atstumą. Organizatoriai rengia jiems konferencijas, meistriškumo kursus ir konkursus, kurie padeda nuolat palaikyti gerą formą ir išmokti ką nors naujo.
Olesia ir Egoras, „Voroninsky Gorki“ slidinėjimo kurorto Tiumenėje instruktoriai
Olesia buvo pedagoginio universiteto studentė ir 2016 m. vykusioje studentų konferencijoje sužinojo apie labdaros programą, kuri padeda žmonėms su negalia sportuoti. Olesia užsidegė šia idėja, juolab kad baigus institutą reikėjo apsispręsti dėl darbo. Kandidatams buvo iškelti du kriterijai: reikėjo mokėti slidinėti ir mylėti vaikus. Meilės vaikams Olesiai ugdytis nereikėjo, o išeiti porą slidinėjimo pamokų – taip, nes prieš tai jai teko tik čiuožinėti. Šis sprendimas buvo lemtingas poros santykiams.
Olesia mokėsi pas instruktorių „Voroninsky Gorki“ slidinėjimo kurorte, kur atsitiktinai susitiko su Egoru ant šlaito. Egoras slidinėjo nuo vaikystės, dirbo aviacijos gelbėtoju Tiumenės oro uoste (jis vis dar ten dirba, turi laiko viskam suderinti) ir visada domėjosi savanoryste. Egorui apie „Svajonių lygą“ papasakojo sesuo, socialiniuose tinkluose aptikusi įrašą, kad programa pradeda savo darbą Tiumenėje ir ieško slidinėjimo instruktorių darbui su specialių poreikių žmonėmis.
Kitas poros susitikimas jau buvo Tiumenės oro uoste. Jiedu, vos pažįstami, išskrido į Maskvą instruktorių kursams. Per sostinėje praleistą savaitę pora geriau pažino vienas kitą, galima sakyti, tapo draugais. Viskas galėjo baigtis laimingai, bet likimas pasisuko kita linkme.
Tik po dvejų metų jiedu suprato, kad laimė ėjo greta. Tuo metu jie dirbo kartu kaip instruktoriai, padėjo vaikams išmokti slidinėti ir važiuoti riedučiais, iš to gaudavo naudos ir daug teigiamų įspūdžių. Jiems šis darbas tapo ne tik darbu, bet ir galimybe padėti vaikams stiprėti, džiaugtis jų sėkme ir pergalėmis bei pasikrauti pozityvios energijos. Jiedu labai rūpinosi vienas kitu, padėjo sunkiomis akimirkomis, dalijosi patirtimi ir sugalvodavo naujų efektyvių metodų vaikams mokyti. Jų šeima užsiima naudinga ir būtina veikla – ji ne tik suartina, bet ir be galo motyvuoja. Juk svarbiausias jų darbo įvertinimas yra laimingi vaikai ir jų tėvai.
Jevgenijus ir Ina, „Chekeril“ sporto komplekso instruktoriai Iževske
Jiedu susipažino pirmajame sporto fakulteto kurse, su vienu treneriu užsiėmė lengvąja atletika. Po universiteto susituokė. Ina dirbo fitneso ir jogos instruktore bei mankštos terapijos metodininke reabilitacijos centre, o Jevgenijus – telekomunikacijų įmonėje. Kartą Iną pakvietė dirbti į neįgalių vaikų, jų tėvų ir globėjų visuomeninę organizaciją „Assol“ ir ji su malonumu sutiko. Po poros metų organizacijos pirmininko pavaduotoja Aleksandra Semjonova Iževske pradėjo vykdyti „Svajonių lygos“ projektą ir ieškojo instruktorių. Ina pasiūlė Jevgenijaus kandidatūrą. Tuo metu Jevgenijus nebuvo kalnų slidinėjimo instruktorius, tačiau labai norėjo dirbti su vaikais. Jis dažnai vesdavosi Iną į užsiėmimus su specialių poreikių vaikais. Jie jo negąsdino, priešingai, jis kažkaip lengvai rado su jais bendrą kalbą.
Iš pradžių Jevgenijus dirbo „Svajonių lygos“ programoje kaip savanoris. Jis nuolat dalyvavo šios programos mokymuose. Jis mokėsi tapti kalnų slidinėjimo, riedučių, laipiojimo uolomis instruktoriumi ir galiausiai virto visaverčiu instruktoriumi.
Dabar pora džiaugiasi, kad gali dirbti su šiais vaikais. Ina su jais užsiima mankštos terapija ir adaptacine joga, o Jevgenijus – kalnų slidinėjimu, riedučiais, laipiojimu uolomis ir vandens sportu. Pora kartu dažnai aptaria, kaip geriausiai formuoti tam tikrą vaiko įgūdį. Yra vaikų, su kuriais jiedu mokosi kartu. Jie dirba su jais kartu. Kai Jevgenijus pasako, kad vaikui kas nors nesiseka, Ina bando surasti specialių pratimų mankštos terapijos užsiėmimuose, kad vaikui būtų lengviau įvaldyti slidinėjimą ir riedučius.
Pora į šį procesą įtraukia ir savo vaikus, moko juos priimti žmones su negalia, padėti jiems ir draugauti su jais vienodomis sąlygomis. Vaikai dažnai dalyvauja užsiėmimuose ir ramiai priima visus vaikus. Jie supranta, kad šie vaikai gali pradėti rėkti, verkti, tylėti, juoktis be jokios priežasties, ir tai jų negąsdina. Tėvai tikisi, kad tai padės jiems teisingai suvokti pasaulio neteisybes ir suteiks jiems tikėjimo gyvenimu.
Kas yra „Svajonių lyga“?
„Svajonių lyga“ yra reabilitacijos programa. Projektą 2014 m. sausį pradėjo Natalija ir Sergejus Belogolovcevai, padedami savanorių komandos Maskvos ir Maskvos regiono slidinėjimo kurortuose. Šiuo metu programa veikia 39 regionuose, 110 sporto centruose. Vaikų ir suaugusiųjų, turinčių motorikos ir psichikos negalią, reabilitacija atliekama pasitelkiant sunkiai koordinuojamas sporto šakas, įskaitant kalnų slidinėjimą, riedučių sportą, laipiojimą uolomis ir komandinius žaidimus. Per 7 metus programa jau padėjo tūkstančiams žmonių su negalia. Kiekvienas gali tapti programos instruktoriumi, tam tereikia pateikti paraišką organizacijos svetainėje.
