Fredžio Figgers gyvenimo pradžia buvo jam nepalanki – netrukus po gimimo motina jį paliko šiukšlių konteineryje. Fredžio tėvai jį įsivaikino, kai jam buvo vos dvi dienos. Naujagimis buvo rastas šalia šiukšlių konteinerio. Būdamas devynerių metų Fredis uždavė tėvams klausimą: „Kas buvo, kai aš gimiau?“ Tokį klausimą dažnai tėvams užduoda devynmečiai. Fredžio tėvas Nathan’as pasirinko sąžiningą atsakymą.
„Klausyk, būsiu su tavimi sąžiningas, Fredi, tavo biologinė motina tave paliko prie šiukšlių konteinerio. Mes su Betti nenorėjome tavęs palikti vieno, todėl įsivaikinome ir tu esi mūsų sūnus“, – „BBC“ pasakojo Fredis apie tėvo jam duotą atsakymą. Fredis buvo paliktas dar būdamas naujagimis. Jis gulėjo šalia didelio šiukšlių konteinerio Floridos provincijoje.
„Kai jis man tai pasakė, aš jam atsakiau: „Gerai, esu šiukšlė“ ir pasijutau nepageidaujamas. Bet tėvas paėmė mane už peties ir pasakė: „Klausyk, neleisk, kad tau tai trukdytų gyventi“,“ – tęsė Fredis.
Nathan’as Figgers buvo techninės priežiūros darbuotojas ir automeistras, o jo žmona Betti Mae Figgers – ūkio darbuotoja.
Jie gyveno Quincy kaimo vietovėje, Šiaurės Floridoje. Kai 1989 metais gimė Fredis, jiems abiem buvo jau po 50 metų. Sutuoktiniai globojo daugybę vaikų, bet, kadangi Fredis buvo vos dviejų dienų amžiaus, jie nusprendė jį įsivaikinti kaip savo sūnų. Nathan’as ir Betti suteikė jam visą savo meilę, kokios tik galėtų trokšti vaikas. Tačiau kiti vaikai davė Fredžiui pravardę, atspindinčią, kur jis buvo rastas.
„Prisimenu, kai kartais išlipdavau iš mokyklinio autobuso, kiti vaikai tiesiog prieidavo prie manęs, paimdavo mane, įmesdavo į šiukšliadėžę ir juokdavosi iš manęs“, – pasakojo jaunas vyras, kuris dabar yra milijoninio verslo įkūrėjas. Vaikai taip pat juokėsi ir iš jo pagyvenusių tėvų, tačiau Nathan’as ir Betty buvo tikri didvyriai bei puikūs tėvai. Todėl Fredis tapo žmogumi, kuris visada padėdavo kitiems.
Fredis visada domėjosi naujomis technologijomis. Kai jam buvo vos devyneri, jis gavo neveikiantį pirmąjį kompiuterį. Tačiau berniukas dėl to nė kiek nenusiminė. Devynmetis išardė kompiuterį. Po begalės bandymų jam pavyko sutaisyti neveikiančias jo dalis ir jis turėjo gerą kompiuterį. „Šis kompiuteris panaikino man visą patyčių skausmą“, – interviu metu sakė Fredis. Kai jam sukako 12 metų, jo išskirtinius įgūdžius pastebėjo ir kiti. Fredis organizavo kompiuterių remonto dirbtuvės darbą.
Po kelerių metų jo gimtajam miestui prireikė 600 000 JAV dolerių kompiuterinės programos, kuri galėtų matuoti vandens slėgį. Žinoma, Fredis negavo tų 600 000 JAV dolerių, tačiau jam buvo sumokėta už kitos kompiuterinės programos, kuri atliko lygiai tokį patį darbą, sukūrimą, kuris savivaldybei būtų kainavęs 600 000 dolerių.
Po to jis įkūrė savo kompiuterių įmonę.
Būtent blogiausias dalykas, nutikęs Fredžio gyvenime, lėmė pirmąjį tikrai pelningą išradimą. Nathan’as susirgo Alzheimerio liga. Jis pradėjo klaidžioti naktimis. Tačiau Fredžio tėvas visada avėdavo batus, kai eidavo pasivaikščioti tamsiuoju paros metu. Taigi, Fredis pagamino sekimo įrenginį su mikrofonu, garsiakalbiu ir GPS. Pastebėjęs, kad tėvas išėjo iš namų, galėjo per prie bato pritvirtintą sekimo įrenginį sužinoti, kur jis yra. Nathan’as niekada nežinojo, kur jis yra, bet čia jį surasti padėdavo turimas GPS.
Kadangi Nathan’ui darėsi vis blogiau, kiti šeimos nariai norėjo jį perkelti į globos namus. Bet Fredis to neleido padaryti. Jis visur su savimi pasiimdavo tėtį, kol šis mirė sulaukęs 81 metų. Tuo metu Fredžiui buvo 24-eri. Po kiek laiko jis pardavė savo batų sekimo įrenginį ir uždirbo pirmuosius du milijonus dolerių. Nuo tada „berniukas iš šiukšlių konteinerio” ir toliau kūrė dalykus, kurie, kaip jį išmokė Nathan’as, buvo skirti padėti žmonėms.
Šiandien jo įmonės vertė siekia 62 milijonus dolerių. Jo motina Betty Mae Figgers labai didžiuojasi savo sūnumi.
