Pasaulinė ekonomika nestabili dėl koronaviruso epidemijos, todėl pilna prognozių, kas bus ateityje. Deja, to nenuspėsime, tačiau galime atsigręžti į praeitį ir pažiūrėti, kokias ekonomines krizes pasaulis jau išgyveno per savo istoriją.
1919-1923 m. hiperinfliacija Vokietijoje
Po karo Vokietija labai nukentėjo, jos valiutos vertė krito. Infliacija prasidėjo netrukus. Žaliavų kainos pakilo 5, vėliau 40, o paskui net 90 kartų. Kainos kasdien didėjo 21 proc.
Nuo 1922 m. birželio iki spalio pinigų pasiūla padidėjo 132 000 kartų, o prekių kainos – 854 000 kartų. Iki 1923 m. spalio pabaigos 1 doleris kainavo 5 trln. Markių. Vienas duonos kepalas kainavo 430 milijardų markių.
Banknotai net buvo klijuojami ant sienų kaip tapetai.
Arba deginami ar naudojami vietoj malkų.
Hiperinfliacija buvo sustabdyta pasinaudojant nauja valiuta ir griežtu valiutos reguliavimu. Seno spaudo valiutos pakeitimo nauja tarifas buvo 1 000 000 000 000:1.
Hiperinfliacija Jugoslavijoje
Nacionalinės valiutos nuvertėjimas siekė 5 kvintilijonus per mėnesį. Žaliavų kainos padvigubėdavo kas 16 valandų, o infliacija pasiekė 65 proc. per dieną. Hiperinfliacija Jugoslavijoje pasiekė aukščiausią tašką 1994 m. sausio mėnesį. Žaliavų kainos per 34 valandas padvigubėdavo iki 343 000 000 proc.
Hiperinfliacija Zimbabvėje
Čia žaliavų kainos kasdien kilo po 98 proc. Tačiau šią hiperinfliaciją, kuri pasiekė aukščiausią tašką 2008 ir 2009 m., sunku nagrinėti, nes Zimbabvės vyriausybė nustojo skelbti oficialią statistiką. 2008 m. spalį vidutiniškai hiperinfliacija siekė 79,6 mlrd. proc.
2008 m. spalį infliacija pasiekė 79 mlrd. proc, o prekių kainos dvigubėdavo kas 25 valandas. Buvo laikas, kai duonos kepalas Zimbabvės sostinėje kainavo 200 mlrd.
Hiperinfliacija Kinijoje
Kinijoje hiperinfliacija aukščiausią tašką pasiekė 1974 m. Manoma, kad žaliavų kainos per mėnesį pakilo 5070 proc. Pinigai tapo nenaudingu popieriumi, o ryžiai – mokėjimo valiuta. Infliacija buvo sustabdyta, kai juanis sugebėjo sukontroliuoti valiutos kursą.
Antrasis pasaulis karas
Graikijoje prekių kainos kilo 18 proc. per dieną, o didžiausias mėnesio hiperinfliacijos lygis buvo 1944 m. spalį – 23 800 proc.
Hiperinfliacija Vengrijoje
Baisiausias hiperinfliacijos pavyzdys užfiksuotas 1946 m. Vengrijoje. Per šį laiką prekių kainos šalyje didėdavo 207 proc. per dieną. Hiperinfliacijos piko metu prekių kainos dvigubėdavo kas 15 valandų ir aukščiausią tašką pasiekė 1946 m. liepą – 41,9 kvadrilijono proc.
Hiperinfliaciją sustabdė stabilaus valiutos kurso nustatymas. Įdomu tai, kad visų Vengrijos banknotų vertė buvo tūkstantis dolerių.
Lai tokie dalykai daugiau nepasikartoja!
