Kai Tony mama Elia nukrito ir susilaužė klubą, jos artimieji greitai suprato, kad tikriausiai pradėjo blogėti ne tik jos kaulų būklė. Atmintis taip pat nebebuvo tokia, kokia buvo anksčiau, ir ji turėjo aiškių demencijos požymių.
Jos brolis pasiūlė, kad tikriausiai būtų geriausia jai vykti į slaugos namus, tačiau Tony norėjo savo mamai pasiūlyti kai ką geriau. Namuose dirbantis menininkas galėjo prižiūrėti savo mamą, todėl ji greit pas jį ir apsigyveno.
Tuo pat metu, kai pas jį apsigyveno mama, jis nusipirko naują fotoaparatą, iš pradžių skirtą meno kūriniams fotografuoti, bet vieną dieną, kai mama atėjo pažiūrėti ką jis daro, jis pabandė nufotografuoti ir ją. Tony tada nežinojo, kad tai yra neįkainojamos nuotraukų serijos pradžia, kurią jis vėliau pavadino „Mama šiuo metu“.
Remiantis mamos pasakojimais apie jos gyvenimą, Tony norėjo fotoaparatu užfiksuoti jos prisiminimus, o Tony, kuris augdamas nelabai matė savo darbščią mamą, šios istorijos buvo aukso vertės.
Kadangi mama gyveno Tony namuose, tai jis visada šalia savęs turėjo foto modelį, kuris visada maloniai pozuoja, kai tik Tony pajaučia tam įkvėpimą. O Eliai šis foto projektas pagerino nuotaiką ir suteikė gyvenimui naują prasmę.
„Ji vėl pasijuto reikalinga, kai jos gyvenimas jai atrodė jau pasibaigęs. Bet gyvenimas dar nesibaigė – tai ji vėl ir vėl įrodinėjo.“ – sakė Tony.
Vėliau šis foto projektas sujaudino žmones visame pasaulyje. Be keleto parodų, Tony išleido ir knygą su mylimos mamos nuotraukomis.
„Geriausiai prisimenu tikrąjį nuotraukų darymo procesą. Juokas, prisiminimai ir linksmybės.“ – pasakojo Tony.
Jau treji metai nuo projekto pradžios, o sūnaus vardo Elia nebeprisimena. Tačiau nepaisant to, Tony yra dėkingas už laiką su ryškiomis gyvenimo akimirkomis. Tai buvo jo proga gražiai atsisveikinti su savo mama – įamžinant ją knygoje.
Demencija neabejotinai yra didelis iššūkis tiek sergantiems, tiek artimiesiems, tačiau Tony projektas rodo, kad turint šiek tiek vaizduotės tikrai įmanoma rasti būdų, kaip būti kartu ir išsaugoti prisiminimus, kol dar ne vėlu.
Nedvejodami pasidalinkite šia puikia istorija su savo draugais, jei pažįstate ką nors, kas taip pat kovoja su demencija. O gal pažįstate sergantįjį arba artimą žmogų, ir norite parodyti jiems, kad vis dar įmanoma išsaugoti turimus prisiminimus.
