Įspėjimas: Šiame straipsnyje yra vaizdų, kurie kai kuriuos žmones gali sukrėsti.
1986 m. balandžio 26 d. pasaulį apskriejo bauginanti žinia, kuri sukrėtė visą pasaulį: Černobylio atominėje elektrinėje, netoli Ukrainos, Pripetės mieste (tuometinės Sovietų Sąjungos dalyje), įvyko katastrofiška atominė avarija.
Tarp pirmųjų tarptautinių savanorių, kurie pasiūlė pagalbą ir paramą nukentėjusiems nuo avarijos, buvo ir tuomet 31 metų airė Adi Roche. Tuo metu ji dirbo branduolinio nusiginklavimo kampanijos Airijos skyriuje.
Tačiau užsieniečiams darbuotojams, kurie norėjo padėti, toli gražu nebuvo lengva dirbti šioje srityje. Net ir tokiu krizės laikotarpiu, sovietų valdžia labai skeptiškai vertino užsieniečius, atsisakydama pateikti jiems svarbią ir kritinę informaciją. Praėjus vos kelioms dienoms po avarijos, jie sakė, kad situacija yra kontroliuojama, o likusiam pasauliui neliko nieko kito, tik jais tikėti.
Tačiau po penkerių metų, kai nelaimė buvo beveik užmiršta, Adi gavo faksogramą su pranešimu, kurio ji niekada nesitikėjo…
Žinutė buvo skirta ne tik branduolinio nusiginklavimo kampanijai, bet ir visoms pagalbos organizacijoms visame pasaulyje. Pirmoji eilutė parodė pranešimo svarbą: „SOS. Dėl Dievo meilės, padėkite mums išvežti iš čia vaikus!“
Faksą parašė ukrainiečių ir baltarusių gydytojų grupė, kurie desperatiškai bandė atkreipti pasaulio dėmesį į tūkstančius vaikų, kurie kentėjo nuo radiacijos poveikio!
Adi ir keli jos kolegos nedelsdami nustatė Ukrainos vietą, kad tiksliau įvertintų situaciją. Tai, ką jie atrado, be galo sukrėtė. Dėl didelės radiacijos gimė tūkstančiai vaikų, turinčių labai rimtų sveikatos problemų. Daugelis jų kentėjo nuo gyvybei pavojingų širdies problemų, vėliau regione pradėtų vadinti „Černobylio širdimi“.
Tėvai buvo priblokšti situacijos ir negalėjo rūpintis vaikais, kurie turėjo tokią sunkią negalią. Todėl daugelis jų buvo palikti valstybinėse vaikų namų įstaigose, tikėdamiesi, kad jais ten bus geriau pasirūpinta. Adi ir jos kolegos iš viso atrado 300 vaikų namų, kuriuose gyveno tūkstančiai vadinamųjų „Černobylio vaikų“. Tačiau vaikų namuose trūko darbuotojų, pinigų, maisto ir vaistų. Kadangi jie buvo netoli katastrofos zonos, radiacijos lygis vis tiek buvo labai aukštas.
Adi taip sukrėtė pamatyti vaizdai, kad iškart nusprendė imtis veiksmų! Ji įsirengė biurą savo namuose ir suorganizavo išvykas Černobylio vaikams, kuriems airių šeimos norėjo padėti pasveikti. Tais pačiais metais ji taip pat įkūrė organizaciją „Chernobyl Children International“, kuri padėtų šiems vargstantiems vaikams.
Nuo to laiko organizacija labai išaugo. Vien Airijoje buvo užregistruota 10 000 savanorių, o į šalį buvo pristatyta daugiau nei 22 000 vaikų. „Chernobyl Children International“ per pastaruosius 25 metus jau padėjo daugiau nei vienam milijonui vaikų.
Kitas organizacijos tikslas buvo paremti Černobylio nelaimės paveiktus senus vaikų namus moderniais medicinos pastatais, kad vaikai galėtų gauti pakankamai gerą gydymą.
Net ir šiandien Černobylio vaikai gimsta turėdami genetinių problemų, kurias sukėlė radiacija.
Adi Roche buvo pakviesta pagerbti 30-ąsias katastrofos metines, pasakyti kalbą JT Generalinėje asamblėjoje, Niujorke.
„Černobylis vis dar nepamirštas. Černobylis liks amžinai“, – sako Adi. „Šios katastrofos padarinių pakeisti negalima. Radioaktyvioji spinduliuotė visada bus matoma žemėje. Ir milijonai žmonių vis dar kenčia nuo šio mirtino palikimo“.
Baigdama kalbą, ji paragino kongregaciją balandžio 26-ąją paskelbti Černobylio atminimo diena.
Žiūrėkite žemiau esantį vaizdo įrašą ir dalinkitės šia istorija su visais pažįstamais „Facebook“ socialiniame tinkle! Šio įvykio niekada negalima pamiršti!
