Vos po trečiojo gimtadienio mažasis Džekas staiga pradėjo keistai elgtis. Jis nenorėjo valgyti, bet daug gėrė. Mama nusprendė, kad tai nėra normalu, tačiau nesitikėjo, kokia tikroji vaiko elgesio priežastis. Moteris buvo šokiruota, kai paaiškėjo, kad jos sūnaus troškulį sukėlė reta vėžio forma.
Neįprasti vėžio simptomai
38 metų Rachel Daley iš Mersisaido (JK) pradėjo įtarti, kad kažkas negerai su jos trejų metų sūnumi Jacku, kai jis pradėjo mesti svorį ir atsisakė valgyti. Kita vertus, berniukas visada buvo labai ištroškęs ir dažnai šlapindavosi.
Moteris nusprendė patikrinti, kas sukelia didžiulį sūnaus troškulį. Ji nuvedė jį pas gydytoją. Iš pradžių simptomai nieko rimto nerodė, tačiau po daugybės tyrimų Jackui buvo diagnozuota Langerhanso ląstelių histiocitozė (LCH), reta vėžio forma.
Kasmet 100 000 vaikų, dažniausiai iki šešerių metų, tenka nuo 0,1 iki 1 naujo šio vėžio atvejo. Vien tik Lenkijoje kasmet diagnozuojami apie 25 nauji atvejai. Deja, ligos priežastis nežinoma.
Nežinomos ligos gydymas
Berniukas iš karto buvo paguldytas į Mančesterio Karališkąją vaikų ligoninę. Mama prisimena, kad tai jai buvo didžiulis šokas. Kai Jackui buvo diagnozuotas LCH, jis dar nebuvo klasifikuojamas kaip vėžys. Tik po mėnesio mokslininkai pradėjo vartoti šį terminiją.
„Tyrimų nėra daug, nes LCH santykinai nežinomas. Taigi aš labai pasitikėjau tuo, ką galėjau rasti internete ir socialinėje žiniasklaidoje“, – sako ji.
Metai chemoterapijos padėjo, Jacko būklė pagerėjo. Tačiau vasarį liga atsinaujino ir gydymas turėjo būti daug intensyvesnis. Štai kodėl Reičelė nusprendė mesti darbą, kad galėtų prižiūrėti sergantį sūnų.
Pagalba sergančių vaikų šeimoms
Moteris nusprendė pradėti savo verslą, kurio tikslas – pagerinti sergančių vaikų šeimų psichinę savijautą. Ji taip pat sukūrė tinklaraštį, kuriame dalijasi savo patirtimi, kad padėtų kitiems tėvams, atsidūrusiems panašioje situacijoje.
„Remiame tėvus ir globėjus, auginančius specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Organizuojame paramos grupes, seminarus, konsultuojame ir padedame tvarkyti oficialius reikalus“, – sako ji.
Tačiau, kaip pabrėžia Reičelė, tai tik papildoma veikla, kuri buvo sukurta tam, kad ji galėtų būti su Jacku, kai jis kovoja dėl savo sveikatos. Nuo to laiko praėjo penkeri metai, ir, laimei, berniukui pavyko įveikti vėžį.
„Jis puikiai jaučiasi, jam tikrai gerai sekasi”, – sako mama. – „Jis yra mūsų įkvėpimo šaltinis. Labai juo didžiuojuosi“, – apibendrina ji.
