Prieš 10 metų pasaulį sukrėtė katastrofa, įvykusi atominėje elektrinėje Japonijos Fukušimos mieste. Cunamį sukėlęs žemės drebėjimas, pasenusi įranga ir neteisingi skaičiavimai projektuojant atominę elektrinę sukėlė tragišką atsitikimą. Nepaisant to, kad po reaktorių sprogimo neigiamos pasekmės buvo mažesnės nei Černobylyje, vis dėlto egzistuoja ir išimties zona, kurioje valstybinės institucijos, bankai, parduotuvės, privatūs namai ir visas turtas, įskaitant brangius automobilius, liko apleisti.
Jei su pavojinga įranga elgiamasi neatsakingai, už tai sumokėsite brangią kainą. Pasaulis labai sunkiai atsigavo po nelaimės Černobylio atominėje elektrinėje, kuri nusinešė tūkstančius gyvybių ir padarė milžinišką teritoriją vaiduokliu. Gaila, bet ir Japonija nukentėjo nuo tokios pačios nelaimės.
2011 m. kovo 11 dieną, po 9,0 balų stiprumo žemės drebėjimo, sukėlusio cunamį, kurio bangos siekė 15–17 metrų aukštį, „Fukushima-1“ AE buvo gerokai apgadinta. Blogai parinkta tokio pavojingo objekto vieta, pasenusi įranga, netinkamas dyzelinių generatorių išdėstymas lėmė, kad 3 reaktoriai buvo sugadinti ir įvyko keli galingi sprogimai. Tai sukėlė didelį radiacijos nutekėjimą į vandenyną ir atmosferą. Dėl stichinės ir žmogaus sukeltos nelaimės žuvo beveik 19 tūkstančių žmonių, iš kurių 2,5 tūkstančio vis dar nėra surasti…
Verta paminėti, kad tokį didžiulį mirčių skaičių išprovokavo vanduo, o ne radiacija. Tačiau dėl to, kad atominė elektrinė buvo beatodairiškai pastatyta vandenyno pakrantėje, kur dažnai būna cunamiai, be jokių užtvarų sistemos, yra kalti kūrėjai, inžinieriai ir valdžios institucijos.
Atrodytų, kad po didžiulės avarijos Černobylio atominėje elektrinėje, įvykusios 1986 m. pavasarį, pažangios šalys, turinčios branduolinius reaktorius, turėjo viską numatyti, kad išvengtų tokio likimo. Gaila, bet japonai nepagalvojo suteikti elektrinei papildomos priežiūros ir apsaugos.
Eksploatuojant amerikiečių specialistų suprojektuotą atominę elektrinę, pritaikytą jų klimato sąlygoms, reljefo ir seisminiams ypatumams, buvo atskleisti neteisingi skaičiavimai, pradedant pastatymo vieta ir baigiant įrangos įrengimu. Paaiškėjo, kad elektrinė buvo nepraktiška ir netgi pavojinga (tai patvirtino cunamis). Požeminiai dyzelinių generatorių įrengimai, užtikrinantys nepertraukiamą reaktoriaus aušinimo sistemos veikimą avarinio elektros energijos tiekimo nutraukimo atveju, nuvylė. Iš tiesų, tokia rekonstrukcija niekada nebuvo atlikta. Toks aplaidumas sukėlė aplinkos užterštumą ir daugybę aukų…
Valdžia ėmėsi visų priemonių, kad žmonės būtų apsaugoti. Išgyvenę buvo nedelsiant apgyvendinti saugioje vietoje ir jiems buvo griežtai draudžiama grįžti namo. Laikui bėgant paaiškėjo, kad ne viskas yra taip blogai, kaip atrodė pirmosiomis dienomis, tačiau geriau viską daryti saugiai.
Nors pavojaus nebėra, gyventojams neleidžiama grįžti į savo namus, kur jie paliko visus savo brangiausius daiktus. Taip pat verta paminėti, kad visos apleistos prekės ir prekių pripildytos parduotuvių lentynos liko nepažeistos, nes japonai yra labai drausminga ir įstatymus gerbianti tauta, todėl jie neplėšikauja. Vienintelis dalykas yra tai, kad gamta perėmė vadžias į savo rankas ir, nedvejodama, užvaldo apleistas teritorijas. Per metus išaugusi žiurkių populiacija daro nepataisomą žalą.
Netekties kartumas persekioja tą dieną išgyvenusius žmones, nepaisant to, kad praėjo 10 metų. 70-metis Yoshihito Sasaki, per vieną dieną praradęs žmoną, sūnų, namus ir viską, kas jam buvo brangu, sakė: „Maniau, kad laikas gydo žaizdas, bet dabar žinau, kad ne. Yra dalykų, kuriuos noriu pamiršti, bet negaliu. Kai kurie prisiminimai laikui bėgant tampa tik aiškesni“.
Liūdnas apleistų miestų vaizdas kelia melancholiją ir dar kartą primena, kad turime būti labai atsargūs. Vis dar nežinoma, ar Japonijos valdžia atgaivins apleistus miestus, tačiau žemės, esančios atskirties zonoje, išliks vaiduokliškos dar daugybę metų.
Vaizdo įrašas:
