Įsivaizduokite, kad užaugote įtėvių šeimoje, o suaugę sužinojote, kad jūsų biologinė motina yra jums artimesnė nei manėte. Kažkas panašaus nutiko Benjaminui Hullebergui, kuris sutiko savo motiną po 20 metų. Jo istorija išties verčia susimąstyti.
Savo šaknų žinojimas yra svarbi mūsų, kaip individų, vystymosi dalis. Tai viena iš priežasčių, kodėl daugelis įvaikintų vaikų anksčiau ar vėliau bando užmegzti ryšį su savo biologiniais tėvais. Tačiau tai rizikinga, mat žmogus gali suprasti, kad jo biologinė motina ar tėvas yra ne toks, kokį šis piešė savo vaizduotėje.
Tikimybė, kad jis bus kaimynas, pažįstamas ar kažkas, sutiktas parduotuvėje, labai maža. Tačiau kartais nutinka net ir taip. Benjaminas Hullebergas vaikystėje sužinojo, kad yra įvaikintas. Jo įtėviai buvo sąžiningi ir papasakojo apie jo praeitį, kai tik jis buvo pakankamai suaugęs, kad įsisavintų šią informaciją.
Įtėviai Angela ir Brianas Hullebergai suteikė Benjaminui saugų ir kupina meilės gyvenimą, už kurį jis bus amžinai dėkingas.
Ji pastojo būdama 15 metų
Benjamino įtėviai taip pat pasakojo, kad jo biologinė motina pastojo, kai jai buvo tik 15 metų. Ji neturėjo nei sąlygų, nei galimybių užtikrinti kūdikiui saugumo, todėl priėmė sunkų sprendimą – atiduoti mažylį šeimai, kuri labiau tiktų vaikui. Pasirinkimas teko Andželai ir Brianui Hullenbergams, ir nors jie visada atvirai kalbėjo apie Benjamino kilmę, jo smalsumas pažinti savo biologinę motiną bėgant metams tik augo ir stiprėjo.
Laiškas nuo nežinomo siuntėjo
Kai Benjaminui sukako 20 metų, jis gavo gimtadienio sveikinimus iš nežinomo siuntėjo. Netrukus paaiškėjo, kad tai buvo Benjamino mama, kuri kasdien galvojo apie savo sūnų.
„Tiksliai prisimenu, kur buvau, kai gavau tą žinutę. Dirbau traukinio mašinistu ir atsimenu, kad buvau mašinoje Nr. 15“, – Benjaminas dalijosi mintimis „Good Morning America“. Viskas pasisuko netikėta linkme, kai Benjaminas pamatė savo mamos „Facebook“ profilį ir suprato, kad anksčiau ją matė darbe. Kai Benjaminas dirbo ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje, moteris, vardu Holly Shearer, dirbo ligoninės kardiologijos centre.
Jie dirbo toje pačioje vietoje
Holi neįsivaizdavo, kaip atrodo jos sūnus ar kokia jo pavardė, jau nekalbant apie tai, kad jis gali būti už kelių šimtų jardų toje pačioje ligoninėje. „Kiekvieną rytą eidavau pro skyrių, kuriame jis dirbo. Mūsų automobiliai stovėjo tame pačiame garaže, anksčiau dirbome tame pačiame aukšte, net neįsivaizdavome, kad esame taip arti“, – „Good Morning America“ pasakojo Holly Shearer.
Kai mama ir sūnus surado vienas kitą, Benjaminas pakvietė ją vakarienės. Nuo tada jie nuolat bendrauja ir palaiko gerus santykius.
Jei norite sužinoti daugiau, žiūrėkite vaizdo įrašą. Tai labai įdomi istorija, verčianti susimąstyti apie nenuspėjamą mūsų likimą.
