Kai gimė Samantha Thomas, ją įvaikino jos dabartiniai tėvai. Tik sulaukusi 18 metų, ji nusprendė pati surasti biologinius tėvus.
Tačiau tai buvo beveik neįmanoma. Samanthos įtėviai prisiminė tik dvi mažas detales apie jos biologinius tėvus: tai, kad jie buvo iš Čikagos ir tai, kad jos tėvo vardas, turbūt, buvo Eddy.
Po kurio laiko Samantha suprato, kad juos surasti yra neįmanoma. Nebuvo pakankamai informacijos, kad būtų galima nustatyti, kas yra jos tėvai, todėl ji ėmė nebetikėti šia galimybe.
Gyvenimas tęsėsi ir tuo metu, kai Samantha sulaukė 20-ies, jos gyvenime daug kas pasikeitė. Ji ištekėjo ir susilaukė dviejų vaikų.
Po to, kai pati Samantha tapo mama, ji dar labiau suprato, kaip yra svarbu susirasti savo tėvus. Ji vėl pradėjo jų ieškoti.
Ir šį kartą ji ketino surasti daugiau informacijos, kurios ji anksčiau nežinojo. Įvaikinimo metu tėvai jai buvo perdavę tris daiktus. Šiuos daiktus visus tuos metus saugojo įvaikinimą organizavęs advokatas.
Tai buvo laiškas, antklodė ir paveikslas
Tačiau paaiškėjo, kad ši žinia nebūtinai padės jai susirasti tėvus. Advokatas turėjo jai pranešti, kad laiškas ir nuotrauka neseniai buvo išmesti. Samantha buvo galutinai sugniuždyta, nes jei tik būtų apie šiuos dalykus žinojusi anksčiau, būtų galėjusi susirasti savo tėvus.
Tačiau tai taip pat suteikė jai jėgų siekti savo užsibrėžto tikslo. Tai, kad įvaikinimo metu tėvai šiuos daiktus paliko advokatui, davė jai ženklą, kad jie norėjo, kad ji sužinotų apie juos. Dėl ko kito dar jie paliktų laišką ir nuotrauką?
Tada Samantha kreipėsi į teismą, kad gautų originalų gimimo liudijimą. Teisėja teisme sutiko, kad jos tėvų palikti daiktai yra ženklas, kad jie kažkada norėjo su ja susisiekti.
Samanthai buvo įteiktas gimimo liudijimas. Ji perskaitė ir sužinojo, kad jos biologinės motinos vardas buvo Valerie Lopez.
Dabar prasidėjo tikrosios mamos paieškos. Samantha ieškojo „Facebook“ tinkle visų moterų, vardu Valerie Lopez, kurios gyveno Čikagoje. Ji surado šimtus rezultatų. Tačiau viena moteris iš daugelio žmonių išsiskyrė. Šio žmogaus biografijoje „Facebook“ paskyroje buvo nurodyta, kad ji palaikė santykius su Eddy.
Ar tai gali būti tas pats Eddy, kuris yra jos tėtis? Ar tėvai vis dar gali būti kartu?
O Samanthos vyras tuo neabejojo. Pamatęs šios Valerie Lopez nuotraukas „Facebook“ paskyroje, jis įsitikino, kad tai turi būti Samanthos mama. Panašumų buvo iš tiesų labai daug!
Kontaktinis laiškas
Samantha bandė suvaldyti savo emocijas. Moteris buvo labai susijaudinusi. Ji taip norėjo patikėti, kad tai jos mama. Tačiau tuo pat metu ji nenorėjo teikti pernelyg didelių vilčių ir susidurti su situacija, kad ji gali būti neteisi. Pagalvokite, kaip ji būtų nusivylusi.
Bet buvo tik vienas būdas visa tai išsiaiškinti.
Samantha susisiekė su šia moterimi
Ji nusiuntė žinutę „Facebook“ paskyroje, kurioje papasakojo apie savo kilmę ir savo gyvenimą. Ji parašė apie savo įvaikinimą, apie tris paliktus daiktus, apie kuriuos ji niekada nežinojo, ir apie tai, kaip ji gavo prieigą prie savo gimimo liudijimo.
Dabar beliko laukti
Ji laukė dienų dienas. Kas valandą tikrindavo telefoną, nes labai norėjo sulaukti atsakymo. Tada, po keturių dienų, ji gavo atsakymą!
Valerie patvirtino, kad ji yra jos motina
Ji parašė, kad Samanthos žinutė privertė ją apsiverkti. Ji taip pat paaiškino, kad Samanthos atsisakymas buvo didžiausia jos gyvenimo klaida.
Netrukus po to, abi moterys jau kalbėjosi telefonu.
Samantha papasakojo apie savo vaikystę ir visą savo gyvenimą. Valerie papasakojo apie savo gyvenimą. Ji taip pat papasakojo, kad ištekėjo už Samanthos tėvo praėjus ketveriems metams po jos įvaikinimo.
Ir ypatingai, kas pradžiugino Samantha, ji pasakė, kad Samantha turi du brolius ir dar vieną seserį.
Po to mama ir dukra kasdien kalbėjosi telefonu. Galiausiai, Samantha taip pat pasikalbėjo ir su savo tėvu. Visi trys sutarė, kad ji turėtų parašyti žinutę broliams ir seserims, kurią tėvai galės jiems perduoti.
Ir pagaliau, Samantha susitiko su visa savo šeima! Po beveik 27 metų! Pirmasis susitikimas įvyko 2017 metų rugsėjo 2 dieną, nuo tada ją sieja tvirti ryšiai tiek su tėvais, tiek su broliais ir seserimis.
Ši širdį glostanti istorija parodo, kad visi galime klysti – bet kad niekada yra ne per vėlu vėl ką nors pakeisti ar ištaisyti.
