Trylikametis australas pakeitė 18 globos namų ir globėjų šeimų, kol galiausiai nusprendė nusižudyti. Zhane‘ui Chilcott buvo vos 13 metų. Jis ne kartą bandė nusižudyti, tačiau jam nepavykdavo. Už priežiūrą atsakingi asmenys gebėdavo jaunuolį laiku sustabdyti. 2016 metais jam, deja, pavyko. Koroneris Davidas Whittle’as išanalizavo šį tragišką atvejį ir sakė, kad remiantis Zhane’o prarastų galimybių analize, negalima daryti išvados, kad Zhane‘o mirties buvo galima išvengti. Vis dėlto, jis pabrėžia, kad čia buvo nemažai galimybių, kurios buvo prarastos.
„Jis niekam niekada nepriklausė. Tai turėjo pražūtingų pasekmių“, – sako Whittle’as „Australian 7 News“ pranešime.
Visiškai aišku, kad Zhane‘o atveju buvo daug praleistų progų. Veiksmų buvo galima imtis ankstyvoje stadijoje, kol berniukas nebuvo išsiųstas į globos namus. Vaikiną traumuojantys išgyvenimai, kuriuos patyrė persikeldamas iš vienų namų į kitus, yra labai dideli psichologiniai iššūkiai, kuriuos Zhane‘as patyrė prieš mirtį. Koroneris teigė, kad tam tikrus klausimus tikrai buvo galima išspręsti.
„Visų šių klaidų bendras poveikis padidino savižudybės riziką. Jei visos šios nesėkmės nebūtų įvykusios, galima teigti, kad rizika, kad Zhane‘as nusižudys, būtų sumažėjusi“, – teigia koroneris. Zhane‘as nuo 12 mėnesių amžiaus gyveno arba globos namuose, arba globėjų šeimose.
Žinutėje, kurią jis skyrė mamai prieš nusižudydamas, berniukas rašė: „Mama, tai ne tavo kaltė. Aš tai padariau, tai mano pasirinkimas. Tu visada būsi mano širdyje. Aš myliu tave, sudie“. „Dėl priežiūros trūkumo Zhane’as susidūrė su rizika, kurios jis neturėjo patirti, įskaitant galimą piktnaudžiavimą“, – teigia Whittle’as.
Koroneris taip pat teigia, kad Zhane‘o poreikis susisiekti su savo šeima daugybę metų buvo nepastebėtas. Trumpas berniuko gyvenimas buvo paženklintas dideliu nestabilumu. Būtent todėl jis turėjo menkas galimybes užmegzti prasmingus ir saugius santykius su suaugusiais, kurie jam rūpėjo. Beveik visą gyvenimą berniukas pasižymėjo elgesio problemomis tiek namuose, kuriuose jis gyveno, tiek mokykloje. Kai po jo mirties buvo pradėta byla, vaikų apsaugos darbuotojas teigė, kad tą tikriausiai lėmė didelė trauma ir pagalbos trūkumas kritiniais gyvenimo momentais.
Vienu metu jis buvo apgyvendintas pas patyrusį globėją. Čia berniukas elgėsi tiesiog puikiai. Jis pradėjo reguliariai lankyti mokyklą ir išmoko prisiimti atsakomybę. Vis dėlto, šis globėjas negalėjo toliau prižiūrėti berniuko, nes valdžia nesuteikė pinigų. Kitus tris mėnesius jaunuolis buvo apgyvendintas kitur. Svarbu pastebėti, kad tai valdžiai kainavo brangiau nei būtų kainavę vieneri metai pas ankstesnį globėją.
Išanalizavęs tragišką Zhane‘o atvejį, koroneris Whittle’as paprašė, kad būtų sukurtas valstybės globojamų vaikų rizikos registras, kuriame būtų registruojami visi bandymai nusižudyti ir bandymai susižaloti. Jis taip pat paragino peržiūrėti išmokas šeimyninei globai, nes tokiu būdu yra siekiama padidinti šeimų skaičių, norinčių globoti vaikus. Taip pat rekomenduojama kartą per metus įvertinti galimybę susisiekti su biologine globojamų vaikų šeima.
