Mes visi vienaip ar kitaip esame patyrę patyčias. Daugelis vaikų, jaunų žmonių ir net suaugusiųjų kasdien patiria fizines ir psichologines patyčias. Dėl to gyvenimas tampa pragaru. Kesidė Trevan iš Melburno (Australija) labai gerai tai žino. Prie jos ilgą laiką buvo priekabiaujama, daugiausia psichologiškai, bet ir fiziškai.
Mergina buvo vadinama bjauriais vardais, užsipuolama tiek mokykloje, tiek internete, net šeimos namas buvo sugadintas. Situacija tapo tokia bloga, kad ji nebegalėjo eiti į mokyklą. Jai tiesiog buvo per sunku. Nepaisant pokalbių su priekabiautojais, niekas nepagerėjo.
Po namuose praleisto semestro su pokalbiais ir pagalba iš mokyklos Kesidė pagaliau buvo pasirengusi vėl išbandyti savo jėgas mokykloje. Pirmiausia ji turėjo ten praleisti po 2 dienas per savaitę, kad apsiprastų.
Merginos, kurios šaipėsi iš Kesidės, jos atsiprašė. Dabar jos norėjo su ja susidraugauti. Jos paklausė, ar ji prisijungs prie festivalio. Žinoma, Kesidė to norėjo. Ji buvo atsiskyrusi taip ilgai, kad noras turėti draugų buvo per stiprus, kad ji pasakytų „ne“.
Tačiau Kesidė nežinojo, kad merginos turi planą, žiauresnį, nei kas nors galėjo įsivaizduoti. Jos nuvežė Kesidę į netoliese esantį namą, kur buvo pasirūpinusios, kad du vyresni vaikinai ją išprievartautų.
Merginos sėdėjo lauke ir laukė, o vaikinai pakaitomis ją prievartavo. Tuo metu Kesidei buvo tik 13 metų. Kesidė pranešė apie įvykį, tačiau buvo per daug išsigandusi, kad liudytų. Kadangi ji nenorėjo duoti parodymų, policija nieko negalėjo padaryti. Visi įvykio dalyviai išsisuko nuo bausmės.
Kesidės motina Linda pasirūpino, kad mergina pakeistų mokyklą, ir šeima persikėlė gyventi kitur. Bet priekabiautojai visada kažkaip pas ją grįždavo. Jie užsipuolė ją parduotuvėje, net paskambino jos motinai ir pareikalavo su ja pasikalbėti. Linda padarė viską, ką galėjo, bet galų gale Kesidė prisikentėjo pakankamai. Vieną gruodžio dieną ji atėmė sau gyvybę.
Po savižudybės Linda rado dukros parašytą laišką. Laiškas, kurį turėtų perskaityti visi. Tai laiškas visiems priekabiautojams:
Aš buvau mokyklos (pavadinimas pašalintas) mokinė ir mane išprievartavo mokiniai, kurie vis dar eina į tą mokyklą. Žinau, kad gali pasirodyti, jog noriu tik dėmesio, bet, tiesą sakant, taip nėra. Aš turiu keletą priežasčių, kodėl tai darau, ir jas paaiškinsiu.
Mano tikslas yra įspėti kitus (ne tik mokinius, bet ir tėvus) apie tai, kas nutiko, nes bijau, kad jei jie galėjo tai padaryti su manimi, tai galėtų padaryti ir su kitais vaikais, tokiais kaip aš. Arba bent jau pabandyti. Jūs turite galimybę užkirsti tam kelią. Atminkite, kad tie, kurie tai padarė man, buvo mokiniai (vardai pašalinti). Sunku suvokti, žinau tai. Bet tai tiesa.
Aš to nedarau, nes noriu atkeršyti tiems, kurie mane išprievartavo, tai suplanavo ar tyčiojosi dėl išžaginimo. Taip pat nedarau dėl dėmesio, kaip jau sakiau. Noriu tai aiškiai pabrėžti.
Aš tai darau todėl, kad šiuo metu mokykloje mokosi 1500 mokinių, kurių amžius 7-12 metų, ir juos reikia įspėti. Dėl to, kas nutiko man, ir todėl, kad joks mokyklos personalas nieko dėl manęs nepadarė. Dabar mano pareiga jus visus perspėti, kad žinotumėte, kas nutiko.
Bet tai darau ir dėl savęs. Pagaliau, po pusantrų metų, turėsiu ramybę. Stebina tai, kiek upių girdėjo istorijas apie mane, ir, kaip bebūtų keista, pasakojimus apie mane vis dar girdi iki šiol. Pakeičiau mokyklą ir persikėliau, bet vis tiek su manimi susisiekiama ir patyčios nesibaigia. Negaliu priversti žmonių nustoti skleisti gandų, bet bent jau galiu pabandyti pasakyti tiesą.
Bet kaip sakiau, tai skirta tiems, kurie vis dar nežino, kokie pavojingi šie mokiniai yra.
Mano vardas Kesidė Trevan ir aš buvau išprievartauta.
Jei kas nors bando apsunkinti jūsų gyvenimą, patikėkite, verta kovoti. Kovokite! Jei to nepadarysite, gailėsitės visą gyvenimą. Tu gali tai padaryti. Būk atsargus, būk budrus. Būk atsargus.
Niekas neturėtų jaustis taip blogai, kad manytų, jog vienintelė išeitis yra atimti sau gyvybę. Turime dirbti kartu. Mokiniai, tėvai ir mokytojai. Visi turi padėti vieni kitiems nutraukti patyčias. Niekas neturėtų kovoti vienas.
