Kai gimė mažoji Alisa, visas jos kūnas buvo nusėtas mėlynėmis. Netrukus po gimdymo paaiškėjo, kad ji serga reta kraujo vėžio forma.
Švedei Therese Ström (29 m.) sunkiai sekėsi pastoti. Ji labai sirgo ir nuolat jautė, kad kažkas yra negerai. Nors visi tyrimai rodė, kad viskas gerai, gydytojai vis tiek nusprendė gimdymą pradėti likus trims dienoms iki numatyto termino.
Tėtis Simonas Stromas (29) švediškam portalui „Allas“ pasakojo, kad gimus Alicei, jie jautė didelį nerimą.
„Palatoje buvusi akušerė ir slaugytojos pradėjo kalbėtis, ir mes girdėjom, ir net pastebėjom, kad nuotaika pasikeitė. Tai truko tik kelias sekundes, bet to tikrai pakako, kad suprastumėme, jog kažkas buvo ne taip“, – sako jis.
Kūnas buvo pilnas mėlynių
Kai mamai Teresei uždėjo dukrą ant krūtinės, slaugytoja buvo apvyniojusi mergaitę rankšluosčiu.
„Praėjo šiek tiek laiko, tada jie mums pranešė, kad Alisos kūne yra dėmių. Nesupratau, ką tai reiškė, bet nuėmusi rankšluostį pamačiau, kad ji buvo visa nusėta mėlynėmis! Visas jos kūnas buvo mėlynas! Ir jos nebuvo kaip paprastos mėlynės, bet kai kurios buvo kietos ir patinusios“, – pasakojo Therese.
Buvo iškviesta pediatrė. Ji pasakojo, kad vaikų gydytoja dirba jau 30 metų, tačiau nieko panašaus nebuvo mačiusi.
Po kurio laiko buvo nustatyta, kad Alisos kūne buvo daug vėžinių ląstelių. Buvo neaišku, ar ji išgyvens.
Džiaugėsi kiekviena gyvenimo minute
Alice buvo paskirta chemoterapija. Pirmasis gydymas truko 12 dienų, ir niekas nežinojo, kaip Alisos kūnas reaguos į šį gydymo būdą.
„Kai kuriomis dienomis gyvenome ir džiaugėmės kiekviena minute. Tas bejėgiškumas ir nežinojimas kas bus, buvo pats blogiausias iš visų“, – sakė Therese.
Mažoji Alisa su didžiuoju broliu Melvinu (4)
Tačiau praėjusių metų rugsėjį Alisa baigė penktą gydymo etapą ir buvo pranešta, kad ji pasveiko! Šiuo metu ji kiekvieną mėnesį turi grįžti į ligoninę ir pasitikrinti.
„Dabar gyvename ir džiaugiamės kiekvienu mėnesiu kartu. Dažnai atrodo, kad vaikštome adatomis. Mes bijome per anksti džiaugtis ir švęsti“, – sakė Therese ir tęsia:
„Supratau, koks trapus yra gyvenimas, ir kad viskas gali pasikeisti per sekundę. Visada buvau žmogus, žvelgiantis į priekį, bet dabar stengiuosi labiau gyventi dabartimi ir vertinu mažus dalykus, pavyzdžiui, kartu pusryčiauti ar nueiti į parduotuvę“, – sako ji.
