Pyktis niekuomet neišspręs mūsų problemų, o tik atims iš mūsų būtiną gyvybingumą ir emociškai mus pražudys.
Visi žino, kad pykti yra blogai. Ši emocija gali sukelti daugybę ligų… Tačiau nepaisant visų blogybių, kurios gali ištikti, žmonės vis tiek vengia kalbėti apie savo pykčio objektą.
Kiekvienas žmogus dėl ko nors pyksta. Ir šis pasipiktinimas gali būti skirtingas: didelis, mažas, aštrus, deginantis, žiaurus, kruvinas, nepakenčiamas, rimtas ar net mirtinas.
Pasipiktinimas: tiesioginis kelias į ligą
Žmogui kyla pasipiktinimo jausmas, kai jis mano, kad jo atžvilgiu buvo padaryta kokia nors baisi neteisybė, jis buvo įžeistas ar apgautas.
Šis nemalonus jausmas kyla tada, kai mums skauda, kai esame pažeisti. Pasipiktinimas yra mūsų reakcija į nepelnytą kaltinimą. Tai yra „įbrėžimas“ mūsų pažeidžiamai ir sužeistai sielai.
Kai esame pasipiktinę, raumenys įsitempia. Kuo uoliau žmogus bando slėpti savo pasipiktinimą, tuo labiau jo raumenys susitraukinėja.
Ekspertai teigia, kad kai esame įžeisti, labiausiai kenčia viršutinė kūno dalis (virš diafragmos) ir sąnariai. Taip pat tuomet ypač suspaudžiami krūtinės ir gerklės raumenys.
Gyvenime būna situacijų, kai tiesiog turime nekreipti dėmesio į įžeidimą, kuris įstringa mūsų atmintyje. Laikui bėgant šis įvykis pamirštamas, tačiau tuo metu išlieka raumenų įtampa.
Raumenys, kurie visada yra įtampos būsenoje, sumažėja kraujotaka ir suprastėja mūsų imunitetas. Ir tai yra tiesioginis kelias į ligą.
Jei žmogui prasideda skydliaukės problemos, tuomet turėtumėte pagalvoti: „Ar aš nesu piktas?“ Net užsitęsusį kosulį gali sukelti užgniaužtos emocijos.
Ilgalaikės nuoskaudos yra pavojingos, nes jos kenkia kūnui ir atima iš jo gyvenimo džiaugsmą. Pasipiktinimas yra daugelio vėžio atvejų priežastis.
Dėl pykčio kyla pavojus ir psichologiniams mūsų išgyvenimams. Vieną gražią dieną įžeistas žmogus gali tiesiog „sprogti“.
Dažnai žmonėms pyktį sukelia net stereotipai. Su kai kuriais dalykais turime išmokti susigyventi, bet nereškia, kad visą gyvenimą su savimi turime neštis nuoskaudas.
Per gyvenimą sutiksite labai įskaudintų žmonių, kurie iš esmės nenori prisiimti atsakomybės už savo gyvenimą ir nesąmoningai nori jį perkelti ant kitų žmonių pečių.
Iš pradžių jie atsiduria „nekaltos aukos“ vaidmenyje, o kitas asmuo – „nusikaltėlio“. Taikant šį požiūrį, bet kokia santykių pusiausvyra griūva.
Kai kurie pyktį naudoja kaip labai gerą ir patogų būdą manipuliuoti kitais žmonėmis. Bet jais manipuliuoti gali tik tie „kiti“, kurie linkę jaustis kalti patys.
Bet jūs turite suprasti, kad toks elgesys neišspręs problemų, o tik atims mums būtinas gyvybines jėgas ir pražudys mus emociškai.
Geriausias būdas kovoti su įvairiais įžeidinėjimais yra jūsų kantrybė, tolerancija, sugebėjimas atleisti ir nepaisyti kitų žmonių bandymų jus pažeminti ar įžeisti.
Turite suvokti, kad esate savo jausmų ir gyvenimo šeimininkai.
Esmė yra mūsų supratimas, kad patys esame atsakingi už savo gyvenimą ir už tai, kas jame vyksta, už visus žmones, kurie egzistuoja ar egzistavo mūsų gyvenime, už visus jų padarytus veiksmus.
Nėra jokių išorinių priežasčių tam, kas vyksta, visos priežastys yra jumyse. Išorinis pasaulis yra tik vidinio pasaulio atspindys. Ir norėdami pakeisti savo aplinką, pirmiausia turite pakeisti save.
Yra keturi nuostabūs žodžiai: atsiprašau, prašau man atleisti, ačiū, aš tave myliu.Šias paprastas frazes reikia kartoti vėl ir vėl, nesustojant, atsigręžiant į Dievą bei Visatą.
Kūrėjas turi daugybę vardų. Visa tai yra to paties kūrybinės energijos srauto apraiška šiame pasaulyje.
Šios keturios išmintingos frazės turi ypatingą reikšmę. Be jų nuolatinio ir reguliaraus kartojimo, jūs taip pat turite žinoti, kas yra už šių žodžių.
Pavyzdžiui, jūs rimtai susipykote su mylimuoju. Pasakykite šiuos žodžius sau arba garsiai:
Atsiprašau – Nežinojau ir net nesuvokiau, kad staiga sukūriau šį kivirčą. (Tai jau reiškia suvokimą, kas atsitiko).
Prašau, atleisk man – už šį kivirčą ir už tai, ką padariau. (Tai reiškia, kad suprantate situaciją ir priimate savo kaltę).
Ačiū – už šį atleidimą ir mano problemos sprendimą. Ačiū už visa tai, kas palieka mano pasąmonę. (Po šio visiško situacijos priėmimo jau prasideda „neigiamų“ energijų perėjimas prie „teigiamų“, akivaizdus dirglumas ir agresija praeina).
Aš tave myliu – pasakykite tai nuoširdžiai ir iš visos savo sielos. (Čia pasireiškia meilės energija, jūsų ramybė ir bendra harmonija su Visata, nukreipta į abu situacijoje esančius objektus).
Atsiminkite – kiekvienas žmogus gyvenime jaučia pyktį. Mūsų psichika yra sukurta taip, kad ji „neveikia“ be emocijų.
Raskite ką nors, kas jums patinka. Juk aktyvus žmogus, pasinėręs į savo kūrybinius planus, nėra linkęs sutelkti savo dėmesio į nereikalingas smulkmenas.
Tik mes patys galime pakeisti savo gyvenimą, tad padarykite savąjį ryškų, turtingą įspūdžių ir įdomų!
