Daugumai žmonių bent kartą gyvenime buvo apsvaigusi galva.
Vieniems, kenčiant nuo tam tikrų medicininių ar fiziologinių sąlygų, tai yra normalu, kitiems – nemalonus įvykis.
Visi žinome, kad staigiai atsistojus galima pajusti nežymų galvos apsvaigimą, tačiau nesivarginame išsiaiškinti, kodėl taip nutinka ir kada tai kelia susirūpinimą.
Dėl staigių kūno padėties pokyčių persiskirsto kraujotaka. Veikiant gravitacijai, kraujotaka smegenyse sumažėja nes padidėja žemiau esančiose kūno vietose, dažniausiai kojose.
Dėl šios priežasties gali atsirasti trumpalaikis diskomfortas, pasireiškiantis galvos svaigimu.
Veiksniai, kurie taip pat gali sukelti šią būklę:
anemija;
staigus kraujospūdžio sumažėjimas;
hiperventiliacija plaučiuose;
vidinės ausies infekcijos;
migrena;
mažas cukraus kiekis kraujyje;
dehidracija;
apsinuodijimas anglies monoksidu;
panikos priepuolis;
kofeino perdozavimas;
daugybės vaistų vartojimas;
širdies ritmo problemos;
nerimo būsena;
smegenų sukrėtimas;
stresas;
saulės smūgis;
alkoholio ir narkotikų vartojimas.
Jei galvos svaigimas kartu su staigiu kūno padėties pokyčiiu pasitaiko retkarčiais, nėra jokios ypatingos priežasties nerimauti.
Tačiau verta nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei galvos svaigimą lydi:
skausmas krūtinėje;
staigus ir aštrus galvos skausmas;
pasunkėjęs kvėpavimas;
klausos sutrikimas;
karščiavimas;
regėjimo sutrikimas;
neryški kalba;
nereguliarus ar greitas širdies plakimas;
alpimas;
galūnių tirpimas ar paralyžius;
sąmonės sumišimas;
pykinimas ir vėmimas.
Kai galvos svaigimo atvejai tampa reguliarūs smarkiai pasikeitus kūno padėčiai, kontroliuokite save ir leiskite kūnui prisitaikyti prie sunkio jėgos.
Stenkitės išvengti staigių slėgio kritimų, nes jie padidina insulto riziką. Jei šį būsena jus trikdo, visada geriausia pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų nustatyta pagrindinė jos priežastis.
