Kaip jaučiasi koronavirusu sergantys ir jau sveikstantys asmenys

Virusas yra mikroskopinis patogenas, kuris gali gyventi ir daugintis tik gyvame organizme. Ore ir ant paviršių jis ilgai neišgyvena. Paprastai žmonės susiduria su gripo virusų protrūkiais, tačiau šiuo metu tenka kovoti ir su koronaviruso pandemija.

REKLAMA

Kol kas yra mažai konkrečių duomenų apie koronavirusą. Jau rudenį tikimasi sulaukti efektyvios vakcinos, kuri padėtų sukontroliuoti šią pandemiją. O kol kas žmonėms smalsu, kaip jaučiasi šio viruso paveikti ir jau pasveikę žmonės.

REKLAMA

Koronavirusas turi didesnę tikimybę sukelti plaučių uždegimą nei gripas. Tai yra viena iš galimų viruso komplikacijų. Blogiausiu atveju tai gali baigtis kvėpavimo sustojimu.

REKLAMA

Tie, kurie susirgo, sako, kad jaučia dusulį, deginimo pojūtį akyse, jiems atrodė, kad odoje atsivėrė visos poros. Ir tuo pačiu metu pasireiškia visi gripo simptomai: aukšta temperatūra, silpnumas, kosulys, skausmas.

Intensyviai daugindamasis kūne, virusas gali sukelti plaučių fibrozę. Tada sutrinka plaučių veikla, pasunkėja kvėpavimas. Ši liga kol kas nėra išgydoma.

REKLAMA

Kai kurie žmonės, kuriems pavyko įveikti koronavirusą, vis dėlto nesijaučia visiškai sveiki, jei sirgo su sunkiomis komplikacijomis. Paveikti plaučiai dirba silpniau, todėl judant galimas vienoks ar kitoks dusulys, nors koronaviruso organizme nebeaptinkama.

REKLAMA

Todėl būtina laikytis visų rekomendacijų, kad būtų užkirstas kelias viruso plitimui. Išlikime sąmoningi ir rūpinkimės ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata.

Mokslininkai tiria, kokios yra pakartotinio užsikrėtimo koronavirusu priežastys

Naujausi Kinijoje atlikti tyrimai su beždžionėmis parodė, kad COVID-19 antikūnai apsaugo nuo pakartotinės infekcijos ir užsikrėtimo koronavirusu. Nepaisant to, keliose šalyse iš karto koronavirusu sirgę žmonės buvo priversti grįžti pas gydytojus.

REKLAMA

Tikslių duomenų nėra, COVID-19 vis dar tiriamas. Yra keletas hipotezių, kodėl koronaviruso testai vėl tampa teigiami.

REKLAMA

Kad buvo galima kelis kartus užsikrėsti „COVID-19“, jie pradėjo kalbėti dar vasario mėnesį, kai buvo užfiksuoti pirmieji tokie atvejai. Pasaulio žiniasklaida apskriejo kadrus, kai gydytojai pakartotinai hospitalizavo 70-metę japonę. Ji užsikrėtė koronavirusu iš savo draugų, kurie buvo Uhano epidemijos epicentre. Tada atrodo, kad jis išgydomas. Bet po kurio laiko ji vėl susirgo. Pakartotinis testas vėl davė teigiamą rezultatą.

koronavirusu

REKLAMA

Ir tai nėra vienintelis toks atvejis. Kinijos Jiangsu provincijoje kaimynai sveikina vieną nuo koronaviruso išgydytą vietinį gyventoją, grupinėje nuotraukoje visi susglaudžia. Po trijų dienų vyras vėl buvo paguldytas į ligoninę, o žmonės, su kuriais kontaktavo, grįžo į karantiną. Remiantis kai kuriais pranešimais, Kinijoje pakartotiniai infekcijos atvejai buvo užregistruoti daugiau nei šimtui žmonių.

Pasak gydytojų, vien tokių precedentų buvimas nereiškia, kad koronavirusu galima vėl užsikrėsti. Galų gale gali būti dažna banali diagnostikos klaida. Pavyzdžiui, dėl bandymo sistemų netikslumo.

REKLAMA

Bet norint iš naujo aptikti koronavirusą, reikia atlikti tris tyrimus iš karto. Tai padidina galimybę gauti klaidingą rezultatą. Žmogiškasis faktorius taip pat gali vaidinti svarbų vaidmenį. Pavyzdžiui, negydytam pacientui gali būti leista eiti namo. Arba per klaidą paguldytas pacientas į infekcinę palatą, kuris turi tik paprastą peršalimą, bet jau ligoninėje jis užsikrečia.

REKLAMA

Tačiau Kinijoje aktyvaus platinimo metu ir dabar Europoje gydytojai tiesiogine prasme dirba viršvalandžius. Tai reiškia, kad tikimybė neteisingai įvertinti testo rezultatus ar tiesiog supainioti visai nėra lygi nuliui.

koronavirusu

REKLAMA

Vis tiek galite pasigauti COVID-19 dar kartą. Tai priklauso nuo to, ar mūsų kūnas gamina antikūnus prieš patogeną. Tiesą sakant, mes dažnai gauname koronavirusus. Bet koks peršalimas yra virusas. Dažniausiai – rinovirusas. Bet antroje vietoje yra koronavirusas. Tai yra, kalbant apie žalos žmonėms dažnumą, jie aplenkia net gripą.

REKLAMA

Tiesiog visi šie serotipai yra gana nekenksmingi. Ir svarbiausia – mūsų kūnas gamina antikūnus prieš juos. T. y., Užsikrėtę kokiu nors žinomu koronavirusu, mes įgyjame jiems laikiną imunitetą. Apie metus ar dvejus. Ar tas pats veikia su dabartine deformacija? Mokslininkai dar negali pateikti aiškaus atsakymo. Tačiau galime tvirtai pasakyti, kad jau yra buvę pakartotinio užsikrėtimo virusais žmonių, kurių imunitetas yra susilpnėjęs.

Gali būti, kad daugiau informacijos apie pakartotinio užkrėtimo koronavirusu riziką pateiks tik Kinijoje vykdomi primatų tyrimai.

REKLAMA

13 mitų apie koronavirusą: ne viskas, kas sklando internete yra tiesa!

Šiuo metu apie koronavirusą sklando įvairiausių gandų. Kai kuriuose iš jų slypi dalelė tiesos, kituose – ne. Kad nepasimestume informacijos gausybėje, verta įsiklausyti į PSO specialistų rekomendacijas.

REKLAMA

Ar COVID-19 perduodamas daugiausia karšto, drėgno klimato vietovėse?

Remiantis dabartiniais PSO duomenimis, virusas perduodamas visose vietovėse. Apsaugos priemonių būtina imtis nepaisant klimato sąlygų. Reguliarus rankų plovimas yra pagrindinė prevencinė priemonė. Ji pašalina galimą rankų užteršimą virusu ir padeda išvengti infekcijos, kai paskui liečiate akis, burną ar nosį.

REKLAMA

Ar buvimas šaltame ore padės sunaikinti koronavirusą?

Ne, tai nepadės. Sveiko žmogaus kūno temperatūra svyruoja nuo 36,5° iki 37° nepriklausomai nuo aplinkos temperatūros. Todėl nėra pagrindo manyti, kad buvimas lauke, kur oro temperatūra minusinė, sulaikys koronavirusą ar apsaugos nuo jo plitimo.

REKLAMA

Ar karšta vonia gali padėti apsisaugoti nuo koronaviruso?

Nėra jokių duomenų, kad karšta vonia gali apsaugoti nuo koronaviruso. Priešingai – lįsdami į per karštą vandenį, galite nusideginti. Kur kas svarbiausia yra reguliariai ir tinkamai dezinfekuoti rankas po sąlyčio su išorės paviršiais.

vonios kambarys

REKLAMA

Ar tiesa, kad elektriniai rankų džiovintuvai gali sunaikinti COVID-19 virusą?

Ne, elektriniai rankų džiovintuvai viruso nesunaikina. Kad užkirstumėte kelią infekcijai, reikia reguliariai dezinfekuoti rankas antiseptiku arba plauti muilu ir šiltu vandeniu.

Ar tiesa, kad UV lempa gali sunaikinti koronavirusą?

Ne, taip nėra. UV lempos neturėtų būti naudojamos rankų ar kitų odos sričių sterilizavimui, nes ultravioletinė spinduliuotė gali sukelti odos eritemą (sudirginimą).

REKLAMA

Ar tiesa, kad viso kūno paviršiaus apdorojimas etanoliu ar balikliu gali sunaikinti koronavirusą?

Ne, taip nebus sunaikintas virusas, jau patekęs į organizmą. Tokių medžiagų purškimas gali pakenkti drabužiams ir gleivinėms (t. y. akims, burnai). Atsiminkite, kad tiek etanolis, tiek baliklis gali būti efektyvi paviršiaus dezinfekavimo priemonė, tačiau jie turi būti naudojami pagal paskirtį ir laikantis taisyklių. Geriau tiesiog dažniau plauti rankas muilu.

REKLAMA

Ar reguliarus nosies plovimas druskos tirpalu gali apsaugoti nuo užsikrėtimo koronavirusu?

Nėra moksliškai įrodyta, kad tai padėtų. Remiantis kai kuriais pranešimais, reguliarus nosies skalavimas druskos tirpalu gali paspartinti atsigavimą po peršalimo. Tačiau nėra įrodymų, ar reguliarus nosies plovimas tinka kaip kvėpavimo takų infekcijų prevencijos priemonė.

REKLAMA

Ar česnakai apsaugo nuo užsikrėtimo koronavirusu?

Česnakai yra sveikatai naudingas maisto produktas, turintis tam tikrų antimikrobinių savybių. Tačiau dabartinio protrūkio metu nėra duomenų apie česnakų vartojimą kaip tinkamą priemonę infekcijos užkirtimui. Česnakai gali padėti stiprinti imunitetą, bet apsaugos nuo viruso negarantuoja.

REKLAMA

Ar antibiotikai yra veiksmingi koronaviruso prevencijai ir gydymui?

Ne, antibiotikai neveikia virusų. Jie gydo tik bakterines infekcijas. COVID-19 yra virusas, todėl jo prevencijai ir gydymui antibiotikai neturėtų būti vartojami.

Ar yra vaistų, skirtų užkirsti kelią koronavirusinei infekcijai ar ją gydyti?

Kol kas tokių vaistų nėra. Šiuo metu įvairūs galimi vaistai yra testuojami.

REKLAMA

Ar koronavirusą galima pernešti per maistą, kuris laikomas šaldytuve?

Šiuo metu nėra įrodymų, kad koronavirusas būtų perduodamas per maistą. Taip pat nėra duomenų, kad koronavirusas būtų perduodamas per įvežtą maistą iš šalių, kuriose yra daugiausiai pacientų. Virusai ilgą laiką neišsilaiko ant paviršių, o maistui gabenti prireikia laiko.

REKLAMA

Ar koronavirusas perduodamas per uodų įkandimus?

Koronavirusas yra kvėpavimo takų virusas, daugiausia perduodamas oro lašeliais, tai yra, įkvepiant lašus, išsiskiriančius iš užsikrėtusiojo kvėpavimo takų, pavyzdžiui, kosint ar čiaudint. Šiuo metu informacijos apie galimybę perduoti COVID-19 virusą per uodų įkandimus. Kad apsisaugotumėte nuo infekcijos, laikykitės atokiau nuo kosinčių ar karščiuojančių žmonių, taip pat paisykite asmeninės higienos taisyklių.

REKLAMA

Ar galima užsikrėsti per laidotuves nuo žmogaus, kuris mirė nuo COVID-19?

Remiantis PSO rekomendacijomis, žmonės turėtų atsižvelgti į keletą veiksnių, prieš liesdami nuo COVID-19 mirusio žmogaus kūną ir, jei įmanoma, jo neliesti. Rengiant mirusiojo kūną laidoti, būtina imtis maksimalių apsauginių priemonių.

REKLAMA

Būkime sąmoningi, nepulkime į paniką ir saugokime save bei aplinkinius!

 

Komentarai:

Griežtai draudžiama Zinoti.lt portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Zinoti.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Zinoti.lt šaltinį. Ši informacija yra Zinoti.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu [email protected].