Naujausi tyrimai rodo, kad šie 5 įpročiai gali pailginti gyvenimo trukmę net iki 10 metų ir pagerinti jo kokybę.
Dauguma mūsų bijo sveikatos pablogėjimo. Be pandemijos, nerimą kelia vėžio ir kitų sunkių ligų grėsmė. Vis dėlto, naujausių tyrimų rezultatai tikrai guodžia: mokslininkai teigia, kad tam tikri mūsų įpročiai gali gerokai prailginti gyvenimo trukmę ir pagerinti jo kokybę. Harvardo T.H. Chano visuomenės sveikatos mokyklos atliktas tyrimas, kurio rezultatai buvo paskelbti medicinos žurnale BMJ, tikrai suteikia optimizmo.
2018 m. paskelbti tyrimo rezultatai rodo, kad penkių sveikų įpročių laikymasis vyresniems nei 45 metų žmonėms gali būti labai naudingas. Tai gali prailginti gyvenimą, sumažinti 2 tipo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio riziką.
„Ankstesni tyrimai parodė, kad sveikas gyvenimo būdas pailgina bendrą gyvenimo trukmę ir sumažina lėtinių ligų, tokių kaip diabetas, širdies bei kraujagyslių ligos ir vėžys, riziką, tačiau iki šiol nebuvo tinkamai ištirta gyvenimo būdo veiksnių įtaka gyvenimo trukmei be tokių ligų“, – teigia Yangping Li, Mitybos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas. „Šis tyrimas pateikia įtikinamų įrodymų, kad sveikas gyvenimo būdas gali ženkliai prailginti gyvenimą ir padėti išvengti ligų“.
Tyrime buvo išanalizuoti 73 196 moterų ir 38 366 vyrų duomenis. Kokie įpročiai buvo pripažinti naudingiausiais?
Svarbiausi kasdieniai įpročiai – sveika mityba, normalaus kūno svorio palaikymas, reguliari mankšta, saikingas alkoholio vartojimas ir rūkymo atsisakymas. Žinoma, šie bendri patarimai tikrai nestebina, tačiau naudinga išsiaiškinti, ką tiksliai reikia daryti, jei norite prailginti gyvenimo trukmę ir išvengti įvairių ligų.
Taigi, reguliari mankšta turėtų apimti bent 30 minučių mankštos per dieną. Tai turėtų būti vidutinio intensyvumo ar energinga veikla; sveikas svoris reiškia kūno masės indekso palaikymą 18,5–24,9 ribose; saikingas alkoholio vartojimas moterims turėtų apsiriboti vienu gėrimu (taure vyno ar alaus) per dieną, o vyrams – dviem gėrimais per dieną. Taip pat svarbu sveikai maitintis.
Tyrimo autoriai nustatė, kad moterys, kurios sulaukusios 50 metų laikėsi šių sveikų įpročių, vidutiniškai gyveno dar 34,4 metus, nesirgo diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis ar vėžiu, o moterys, kurios nepraktikavo šių įpročių, gyveno 23,7 metus. Taigi, gyvenimo trukmės skirtumas buvo apie 10 metų.
Vyrai, kurie iki 50 metų laikėsi išvardytų sveikų įpročių, vidutiniškai gyveno 31,1 metų be lėtinių ligų, o vyrai, kurie nesilaikė nė vieno iš šių įpročių, gyveno vidutiniškai 23,5 metų. Tyrimo dalyviai, kurie aktyviai rūkė ir vartojo alkoholį, gyveno gerokai trumpiau nei kiti. Įrodyta, kad tinkama mityba, aktyvus gyvenimo būdas ir nerūkymas sumažina riziką susirgti lėtinėmis ligomis.
Vyresnysis autorius Frankas Hu ir Fredrickas J. Stare’as, mitybos ir epidemiologijos profesorius bei Mitybos katedros pirmininkas teigia, kad sveikos gyvensenos propagavimas yra daugiau nei tik mada. Tai – taip pat veiksmingas būdas išvengti rimtų ligų, kurių gydymas gali pareikalauti tikrai nemažai pastangų.
Taip pat ne ką mažiau svarbu pakankamai išsimiegoti. Reguliarus prastas miegas padidina riziką susirgti rimtomis ligomis, įskaitant nutukimą, koronarinę širdies ligą ir diabetą. Be to, miego trūkumas sutrumpina žmogaus gyvenimo trukmę. Kiek valandų miego reikia per parą? Nors rekomenduojama naktį miegoti maždaug 8 valandas, tačiau iš tiesų šis rodiklis yra individualus: kažkam reikia šiek tiek mažiau miego, o kažkam – šiek tiek daugiau. Svarbu stebėti savo savijautą ir mokėti nustatyti savo organizmo poreikius.
Jei norite normalizuoti miego ciklą, turėtumėte nustatyti optimalią poilsio trukmę, kasdien eiti miegoti tuo pačiu metu, tinkamai įrengti miegamąją vietą ir išmokti atsipalaiduoti. Taip pat galite vesti miego dienoraštį.
Beje, gyvenimo trukmei įtakos turi ne tik kasdieniai įpročiai, bet ir paties žmogaus charakteris. Vienas tyrimas parodė, kad tam tikri asmenybės bruožai gali prailginti gyvenimo trukmę ir pagerinti jo kokybę.
