Kodėl mes išgyvename energetinę krizę: deja, šiandien yra visos sąlygos tikrai lėtinio nuovargio epidemijai. Yra septynios pagrindinės to priežastys.
Organizmo energetinė krizė
Štai pagrindiniai veiksniai, lemiantys žmonių gyvybinės energijos sumažėjimą.
1. Plačiai paplitę mitybos trūkumai
Šiuolaikinėje mityboje cukrus sudaro 18% kalorijų, o balti miltai ir įvairūs sotieji riebalai – dar 18%. Beveik pusėje kasdienio meniu nėra vitaminų, mineralų ir kitų būtinų maistinių medžiagų: nieko, išskyrus kalorijas.
Taigi, žmonija pirmą kartą savo istorijoje išgyvena kaloringą mitybos nepakankamumą, kada žmonės blogai maitinasi, bet tuo pačiu kenčia nuo antsvorio, nes mūsų organizmo energijos gamybai reikia dešimčių maistinių medžiagų, be kurių riebalai ir kiti mitybos komponentai negali virsti energija. Todėl žmonės kenčia ir nuo antsvorio, ir dėl energijos trūkumo.
2. Miego trūkumas
Prieš 130 metų, kol Thomas Edisonas dar nebuvo išradęs elektrinės lemputės, vidutinė žmonių miego trukmė buvo 9 valandos. Šiandien, esant televizoriams, kompiuteriams ir kitiems šiuolaikinio gyvenimo technologiniams pranašumams bei stresui, vidutinė miego trukmė yra 6 valandos 45 minutės. Tai reiškia, kad šiuolaikinio žmogaus organizmas miega 30% mažiau, nei kadaise.
3. Pernelyg didelis krūvis imuninei sistemai
Mus supančiame pasaulyje priskaičiuojama daugiau nei 85 000 naujų cheminių medžiagų, kurios palyginus neseniai atsirado ir su kuriomis žmonės nebuvo susidūrę didžiąją savo istorijos dalį. Visos šios medžiagos yra nepažįstamos mūsų imuninei sistemai, kuri, tuo tarpu, turi nustatyti, ką daryti su kiekviena iš jų. Vien tai gali perkrauti imuninę sistemą.
Pridėkite dar šiuolaikinių problemų kompleksą, susijusį su prastu baltymų absorbavimu: maisto fermentai sunaikinami gaminant maistą, o kartu su „žarnyno padidinto pralaidumo sindromu“, kurį išprovokuoja Candida grybeliai ar kiti infekciniai sukėlėjai, tai lemia, kad maistiniai baltymai patenka į kraują, dar visiškai nesuvirškinti. Kūnas pradeda juos laikyti „įsibrovėliais“, taip stimuliuodamas maisto alerginių reakcijų pasireiškimą ir išeikvodamas imuninę sistemą, o tai taip pat žymiai padidina autoimuninių ligų, tokių kaip sisteminė raudonoji vilkligė, skaičių.
4. Žarnyno mikroflora
Be daugybės stresų, su kuriais priversta susidoroti šiuolaikinio žmogaus imuninė sistema, atsiradę antibiotikai ir H2 blokatoriai (kurie sumažina druskos rūgšties sekreciją skrandžio gleivinėje), tiesiogiai paveikė žarnyno mikrofloros sudėtį. Žmogaus storojoje žarnoje yra daugiau bakterijų nei likusioje kūno dalyje, tačiau per didelis toksinių bakterijų kiekis tampa rimta problema, dėl kurios gali sumažėti žmogaus energijos potencialas. Todėl šiandien probiotikai yra tokie populiarūs: jie grąžina organizmui „naudingas“ bakterijas.
5. Hormonų disbalansas
Skydliaukė ir antinksčiai organizme vaidina svarbų vaidmenį, gaminant energiją ir užtikrinant jo atsparumą stresui. Dažniausia skydliaukės (autoimuninio tiroidito) ir antinksčių (lėtinio žievės antinksčių nepakankamumo) problemų priežastis yra autoimuninė liga, kai organizmas savo liaukas priima kaip svetimus „įsibrovėlius“ ir pradeda jas atakuoti. Didelis streso lygis neigiamai veikia antinksčius, kurie dalyvauja streso kontrolės mechanizme. Padidėjęs stresas taip pat slopina pagrindinį hormoninės kontrolės centrą – pagumburį (tai yra pagrindinis „automatinis jungiklis“).
6. Fizinio aktyvumo ir saulės šviesos trūkumas
Kartais atrodo, kad daugelio šiuolaikinių žmonių gyvenime vieninteliai fiziniai pratimai yra automobilio pedalų ar televizoriaus pultelio mygtukų paspaudimas. Tai pablogina fizinę būklę – iškrauna organizmą. Prie to dar prisideda saulės šviesos trūkumas, nes žmonės vis rečiau sportuoja lauke ir ne visai tiksliai laikosi gydytojų patarimų vengti saulės spindulių, o tai sukelia vitamino D trūkumą. Vitaminas D vaidina svarbų vaidmenį, reguliuojant imuninę funkciją, jo trūkumas yra dar vienas stresas organizmui, pasireiškiantis gyvybinės energijos sumažėjimu, autoimuninių ligų išprovokavimu ir padidėjusia vėžio bei infekcinių ligų rizika.
7. Padidėjęs kasdienio streso lygis
Šiuolaikinis gyvenimo ritmas yra labai pagreitėjęs. Kažkada žmonės, norėdami išsiųsti laišką, atiduodavo jį pašto tarnybai, kuri naudojosi tik žirgais, todėl sulaukti atsakymo trukdavo ne vieną savaitę. Šiandien, esant elektroniniam paštui, pasikeitimas laiškais trunka vos kelias minutes. Senais laikais Madison Avenue reklamos vilkų šūkis buvo „Seksas parduoda“. Šiandien jų šūkis yra „Baimė parduoda“. Jei ankstesnė televizija ir visa kita žiniasklaida rėmėsi romantika ir humoru, dabar atrodo, kad jų tikslas tapo žmones mirtinai išgąsdinti: žiniasklaida, užuot pranešusi apie naujus įvykius, sugalvoja „šviežią krizę“.
Tačiau yra ir gerų naujienų! Kiekvienai kartai susidūrus su naujomis sveikatos problemomis, žmonės randa priemonių, padedančių su jomis kovoti. Ir mūsų karta nėra išimtis. Šiuolaikinė medicina gali pasigirti daugybe nuostabių išradimų.
Dauguma nuo kasdienio nuovargio kenčiančių žmonių gali pakelti savo gyvybinę energiją pačių paprasčiausių gamtoje sutinkamų vaistinių priemonių dėka.
