Visi norime, kad partneris mumis rūpintųsi ir mylėtų. Tačiau kai kurie žmonės to nori pernelyg dažnai. Šiandien pakalbėsime apie tuos, kurie yra priklausomi nuo savo antrosios pusės dėmesio.
Tai, kad mums visiems gali reikia bendrauti su žmonėmis, yra normalu. Normalu, kad norite būti suprasti, pripažinti, remiami ir tiesiog – mylimi. Tačiau šis poreikis neturėtų apsunkinti santykių su partneriu. Kad ir kaip vienas kitą dievintumėte, visiems žmonėms reikia savo erdvės ir laiko. Jei jums sunku būti be savo partnerio, net ir trumpą laiką, tai gali reikšti, kad esate pernelyg emociškai prie jo prisirišę.
Kai kurie psichologai tokį elgesį priskiria tam tikram prisirišimo būdui. Anksčiau buvo manoma, kad tai, kaip elgiamės tarpusavio santykiuose, priklauso nuo žmogaus auklėjimo vaikystėje. Tačiau paaiškėjo, kad tokio prieraišumo būdui įtakos gali turėti ir gyvenimo patirtis, ir pasirinktas santykių pobūdis, ir net genetika.
PRISIRIŠIMŲ BŪDAI
Gydytojas psichiatras ir neurologas Amir Levine kartu su psichiatre Rachel Heller išskyrė tris pagrindinius prisirišimo būdus. Tai patikimas, vengiantis ir nerimastingas. Nuo prisirišimo būdo priklauso, kaip žmogus pasitiki (arba ne) savo santykiais ir kiek dėmesio jam reikia iš partnerio.
Prisirišimo būdą galima vadinti patikimu, jei esate mylintis žmogus, kuris nebijo dėl savo būsimų santykių. Labiau tikėtina, kad jūs buvote auklėjamas apsuptas rūpestingumo, o jūsų ankstesni santykiai buvo teigiama patirtis. Be to, su dabartiniu partneriu jus sieja pasitikėjimu grįsti santykiai. Abu galite vienas kitam pasakyti, kas jums rūpi arba ko jums reikia. Ir tai kartu priimti.
Vengimo prieraišumo būdas dažniau susiformuoja žmonėms, kurių šeimose nebuvo įprasta rodyti jausmus ir meilę. Taigi todėl dabar jums svarbiausia santykiuose yra nepriklausomybė ir savarankiškumas. Todėl dažnai iki minimumo sumažinate artumą su kitais žmonėmis. Net jei partneris jums labai patinka, vis tiek laikotės nuo jo atokiau.
Greičiausiai todėl, kad bijote parodyti, jog jis jums reikalingas. O jei jau esate artimuose santykiuose, iš savo partnerio galite išgirsti, kad jis mano, jog esate abejingi, nes kai jis iš jūsų reikalauja šiek tiek daugiau dėmesio, jūs iškart užsisklendžiate ir atsitraukiate.
Nerimastingo prisirišimo būdas gali nepasireikšti vienkartinių susitikimų metu, tačiau tai išryškėja, kai užmezgate rimtus santykius. Dėl nerimastingo prisirišimo būdo esate pernelyg reiklūs kitam asmeniui. Jūs tampate įkyrus, reiklus ir viską priimate per daug asmeniškai.
Norite būti kuo arčiau savo partnerio, bet bijote, kad jis to nenori. Dėl šios nuolatinės baimės jaučiatės pažeidžiami ir jautriai reaguojate į bet kokius santykių ir partnerio elgesio pokyčius. Bandote kovoti su savo emocijomis ir poreikiais, bet dėl to jums pradeda reikėti daugiau emocinės pagalbos iš kitų žmonių: jums reikia kažko, kas užpildytų šią tuštumą.
Nerimastingo prisirišimo būdo požymiai
Trečiasis prisirišimo būdas rodo, kad asmuo yra priklausomas nuo santykių. Patikrinkite, ar jums būdingi šie bruožai ir elgesys:
- Nuolat abejojate savo partnerio meile ir ieškote įrodymų, kad taip yra iš tikrųjų;
- Jums reikia partnerio kiekvieną kartą, kai negalite susitvarkyti su savo emocijomis, nes tik taip galite jaustis ramūs;
- Esate nesaugus ir lengvai pažeidžiamas;
- Tėvai jumis rūpinosi nepakankamai gerai, dėl to kilo vidinis nerimas, kuris dabar pasireiškia suaugusiųjų santykiuose.
Natūralu, kad dėl nerimastingo prisirišimo būdo abu partneriai jaučiasi nejaukiai. Žmogus bando save pakeisti, nors supranta, kad tai beprasmiška. Kitas jaučiasi emociškai išsekęs ir prislėgtas, nes negali duoti tiek meilės, kiek iš jo reikalaujama. Ir tai jį taip pat neramina. Kartais tai jį ir atgraso. Galų gale jis supranta, kad vis tiek partneris nebus patenkintas.
Ar įmanoma nustoti būti priklausomam nuo santykių?
Gera žinia ta, kad pasikeisti tikrai įmanoma. Norėdami tai padaryti, pirmiausia turite suvokti problemą.
Svarbu dirbti su savo saviverte. Tai taip pat susiję su pasitikėjimu. Pirmuoju atveju reikia daugiau dėmesio skirti sau (o ne partneriui). Ir daryti dalykus, kurie padeda jaustis saugiau. Taip pat atkreipkite dėmesį į savo stipriąsias puses.
Tai nelengvas darbas, todėl geriau paprašyti psichologo pagalbos.
