Būkime atviri. Kai žmonės kalba apie keturiasdešimt kačių, kurios tikrai atsiras kiekvienos moters gyvenime, jei ši neištekės – žinoma, jie juokauja. Dauguma vyrų su laisvomis damomis elgiasi su didele simpatija. O kai kurie net romantizuoja šį įvaizdį, priskirdami jam fiktyvių savybių. Bet kokios iš tikro yra vienišos moterys?
Bejėgės kasdieniame gyvenime
Jau daug metų negaliu pamiršti vienos istorijos. Tai nutiko moteriai, kurios vyras porai dienų išvyko į komandiruotę. Moteris jau seniai buvo susitarusi dėl šildytuvo remonto. Meistras, kaip tyčia, atvyko kai vyras buvo išėjęs. Viskas buvo greitai pataisyta, bet tada, pastebėjęs šeimininko nebuvimą, meistras neskubėjo išeiti. Jis pasiėmė taburetę, atsisėdo virtuvės centre ir paklausė, ar sunku šeimininkei be vyro namuose. Tada jis užsiminė, kad jį visada galima pašaukti dirbti „vyriškų darbų“: įkalti ten vinį ar dar ką nors. Jis mirktelėjo ir išėjo, palikdamas suglumusią žmoną, kuri visai nėra vieniša. Bet net jei ir būtų? Ar tai reiškia, kad ji yra bejėgė?
Norinčios santykių bet kokia kaina
Kartą buvau keistos scenos liudininkas. Du draugai bandė suskaičiuoti, kiek metų jų kolegė neturėjo antros pusės. Atspirties taškas buvo moters amžius – 34 metai, santuokų ir vaikų nebuvimas jos istorijoje. Paaiškėjo, kad lygiai 34 metus ši moteris taip gyveno, nepažindama kūniškų džiaugsmų. Tai, kad ji turi vaikiną ir yra netekėjusi ar turi atsitiktinių santykių kai to nori, šiems vyrukams tiesiog neatėjo į galvą.
Savarankiškos ir nieko nereikalaujančios
Ne kartą mačiau, kokį pasisekimą tarp vyrų turi 30–40 metų moterys, turinčios nuosavą būstą ir gerą darbą. Vyrams atrodo, kad bendravimas su jomis yra saugiausias nervams ir piniginei (yra susitikimo vieta). Ir jei ši moteris turi suaugusių vaikų, gyvenančių atskirai, tai paprastai yra pagrindinis prizas. Ji turi viską, tik vyro trūksta!
Mūsų atšiaurioje realybėje svajonės apie tokias moteris net dažnesnės nei svajonės apie jaunas studentes. Galų gale, santykiuose mūsų vyrai yra ne mažiau ir, greičiausiai, labiau pragmatiški nei moterys.
Gelbėtojos
Yra dar vienas įvaizdis, kuris iš genetinės atminties gelmių įsiveržia į vyrų kasdienybę. Tai vieniša moteris su dubeniu žirnių sriubos, kuri nuolat ieško, ką sušildyti ir ką išgelbėti. Aplink šį įvaizdį formuojasi įvairios miesto legendos – pavyzdžiui, legenda apie malonią moterį, kuri šiukšlėse rado sumuštą benamį, nuprausė, sušildė, o po mėnesio jis tapo jos vyru, beje, solidžios įmonės savininkės vyru.
Gyvenime tokių istorijų beveik nebūna, o staigūs bandymai „išgelbėti“ geriausiu atveju baigiasi įžeista savimeile. Tačiau vyrai tiki, kad kažkur yra ji – moteris gelbėtoja. Kuri sunkiu momentu ateis į pagalbą, pamaitins, pagirdys ir užmigdys. Na, ką jai dar daryti, juk būti vienai – yra blogiausias dalykas pasaulyje.
Padarys viską, kad ištekėtų. Kartą man teko kalbėtis su 45 metų vyru, kuris norėjo susitikti su vieniša moterimi ir ją vesti. Vyras gyveno mažame kaimelyje sunkiomis gamtinėmis sąlygomis, jam reikėjo pagalbininko. Be to, su juo gyveno du vaikai iš ankstesnės santuokos.
Kai paklausiau, ar nederėtų nuotakos ieškoti tarp savųjų, juk ne kiekvienas miestietis važiuos į kaimą be patogumų, vyrukas labai supyko. Jis iškart pasiūlo tuoktis, o aš čia su savo abejonėmis… Aš sunkiai atsidusau. Kasmet pavasarį jų namus užklumpa potvyniai. Infrastruktūros nėra, pas jį tenka važiuoti vos ne traktoriumi. Na, pagalvokite patys, ką ši santuoka duos jaunai, gražiai ir gana sėkmingai miestietei? Tačiau mano pažįstamas nepasimetė, jo nuomone, ištekėjusios moters statusas yra viskas, apie ką galima svajoti…
Taip išeina, kad kai kam laisva moteris – ne tik vertinga keturiasdešimties kačių globėja, bet ir galimybė tapti didvyriu, nes be vyro – jos namuose niekas nevyks tinkamai. Įkalta vinis, pakabinta lentyna, paskutinė galimybė pristatyti kulinarinius šedevrus kažkam (žinoma, vyrui). Ir kuo stipresni jos įsivaizduojami trūkumai, tuo labiau vyrukas jaučiasi jojantis ant baltesnio žirgo.
Tačiau kiekvienas turi teisę svajoti apie tai, ko nori. O laisvos damos savo ruožtu turi teisę susitvarkyti gyvenimą pagal savo skonį, neatsigręždamos į stereotipus. Su vyru ar be jo.
