Visi žmonės retsykiais meluoja. Kartais melas naudojamas siekiant išvengti žmonių apkalbų, kritikos ar nepageidaujamų klausimų. Dažniausiai toks melas yra nekenksmingas, o kartais – neišvengiamas reiškinys, nes niekas nenori nuliūdinti savo artimųjų, versti nerimauti.
Egzistuoja kategorija žmonių, kurių atstovai meluoja beveik visose situacijose. To priežastys gali būti įvairios, kartais nesuprantamos net pačiam melagiui. Tokie asmenys dažnai vadinami patologiniais melagiais. Jei bendravimo su patologiniu melagiu neįmanoma išvengti, derėtų elgtis atsargiai.
Kaip atpažinti patologinį melagį
Atskirti melagį nuo nuoširdaus žmogaus nėra lengva užduotis. Tačiau jei žinosite kai kuriuos požymius, rodančius, kad susidūrėte su patologiniu melagiu, tai padaryti bus šiek tiek lengviau.
- Neįtikėtinos istorijos. Patologinio melagio pasakojimuose yra galybė keistų faktų, paprastai istorijoje jų yra labai daug, ir jų tikrumu tiesiog neįmanoma patikėti. Šis jausmas niekada neapgauna: priešais jus yra melagis.
- Noras įsitvirtinti. Tai gali pasireikšti savęs teisinimu, kito asmens kaltinimu dėl visų savo bėdų. Tokių veiksmų pagalba, kitų akimis, melagis atrodo kaip nenuodėmingas, protingas ir sėkmingesnis žmogus.
- Pasiaukojantis elgesys. Šis metodas, kaip ir ankstesnis, naudojamas norint pritraukti dėmesį. Tik šiuo atveju apgaulingo žmogaus elgesys yra priešingas: jis skundžiasi bėdomis, nesėkmėmis, problemomis, kurios iš tikrųjų net neegzistuoja. Taip jis sužadina aplinkinių simpatijas.
- Žema savigarba. Žmogus, linkęs į patologinį melą mano, kad jo tikrasis gyvenimas kitiems neįdomus. Norėdamas padidinti savigarbą, jis prisigalvoja įvairiausių istorijų.
- Paskutinis žodis turėtų būti jo. Jei žmogus ginčijasi iki galo, kol oponentas pavargsta ką nors apskritai įrodinėti, mat patologinis melagis sugalvoja vis naujų ir naujų argumentų. Būtent todėl argumentai niekada nesibaigia.
- Išradingumas. Susidaro įspūdis, kad žmogus bet kurioje gyvenimo situacijoje visada laimi: jis mikliai sugalvoja argumentus, sako kas ant liežuvio galo. Jei melagis bus užkluptas meluojant, jis iš visų jėgų teisinsis, ir vėl žarstysis mistiškais argumentais.
- Sujauktas gyvenimas. Melas anksčiau ar vėliau paaiškėja, o tai gadina santykius su aplinkiniais bei kolegomis. Iš patologinių melagių apie jų praeitį nieko negalima išgirsti: viskas, paprastai, yra painu, paslaptinga.
- Polinkis apkalboms. Patologinis melagis ir padorumas yra nesuderinamos sąvokos. Todėl kažkieno asmeninio gyvenimo smulkmenų aptarimas jo visiškai nejaudina. Jis net mėgaujasi tuo. Diskusijose paprastai nieko gero neskamba.
Kodėl žmonės meluoja
Yra keletas priežasčių, kodėl žmogus tampa patologiniu melagiu. Kiekvienu atveju priežastis gali būti skirtinga, tačiau toliau pateikiamos dažniausiai pasitaikančios priežastys.
- Psichikos sutrikimas. Kai kenčia psichika, žmogaus elgesys tampa visiškai nenuspėjamas. Tokiu atveju nereikėtų stebėtis polinkiu nuolat meluoti: žmogus tiesiog serga.
- Smegenų pažeidimas. Pažeidimą gali sukelti įvairūs veiksniai. Dažniausiai mokslininkai pastebi epilepsijos, įvairaus sunkumo galvos traumų ir CNS pažeidimo įtaką.
- Švietimas. Asmuo vaikystėje tiesiog nebuvo mokomas, kad apgaulė ir melas – neigiama savybė. Tikėtina, kad patologinio melagio tėvai taip pat neišsiskyrė sąžiningumu, o suaugęs žmogus tiesiog nukopijavo tėvų elgesį, mat tikėjo, kad toks elgesys yra visiškai normalus.
- Priklausomybės. Tai gali būti alkoholizmas ar narkomanija. Šios priklausomybės veikia smegenų veiklą, psichiką. Kenčiantiems nuo priklausomybių žmonėms dažnai reikia pinigų, tačiau jie nesugeba užsidirbti patys. Tuomet tenka griebtis reguliaraus melo, kad asmuo gautų pinigų sumą, reikalingą savo norams patenkinti.
- Psichologinės problemos. Kažkam būdingas įtarumas, kažkam – nerimas, kažkas kenčia nuo depresijos. Visa tai dažnai sukelia poreikį meluoti, norint paslėpti savo būklę nuo žmonių.
Kaip elgtis su patologiniais melagiais
- Užimkite poziciją. Svarbiais ir rimtais klausimais pozicija turi būti nepajudinama: visos reikšmingos patologinio melagio istorijos turi būti dar kartą patikrintos, galima kreiptis į kitus žmones ar liudininkus. Kitais atvejais, kai kalbama apie ką nors nekenksmingo, ne itin svarbaus, geriau išlikti skeptiku: nereikėtų manyti, kad viskas, kas pasakyta, yra melas, bet nereikėtų visų žodžių laikyti tiesa.
- Valdykite emocijas. Neturėtumėte tokiems žmonėms jausti pykčio: jie patys neretai jaučiasi nelaimingi, kad taip elgiasi. Verta pabandyti suprasti priežastis ir pagalvoti, kas melagį verčia taip elgtis. Tikėtina, kad pajusite gailestį tokiam žmogui.
- Neskubinkite reikalų. Verta pradėti aktyvią kovą, teikti pagalbą tik tuo atveju, jei žmogus yra artimas, melas prasidėjo neseniai, o prieš tai įvyko trauminių įvykių. Esant tokiai situacijai, reikia ramiai, nepriekaištaujant ir nekaltinant pasikalbėti su žmogumi, išreikšti savo susirūpinimą. Jei artimasis nesipriešina, tuomet galima kreiptis į psichoterapeutą, kuris gali pasiūlyti būdus, kaip išspręsti iškilusią problemą.
Patologinis melas gali pakenkti tiek pačiam melagiui, tiek jo pašnekovams, todėl susiklosčiusios padėties negalima palikti likimo valiai. Jei jūsų noras nuoširdus, galite įveikti problemą, susigrąžinti aplinkinių pasitikėjimą, ir atkurti tvirtus ir glaudžius ryšius santykiuose.
