Grikiai laikomi naudingiausiais grūdais. Rytų šalyse šią vietą užima ryžiai. Tačiau Tibeto kalnuose naudingiausia yra laikoma miežinė košė. Šiandien atskleisime, kaip virti miežinę košę pagal Tibeto vienuolių metodą.
Iš pradžių skonis gali pasirodyti neįprastas, ypač jei esate įpratę prie intensyvaus skonio kiekviename patiekale. Tačiau laikui bėgant pajusite, kaip tai skanu. Be to, jūsų kūnas jums labai padėkos. Po kiekvieno košės dubenėlio jausitės lengvi ir sotūs!
Tibeto vienuoliai nemaišo skirtingų maisto grupių vieno valgio metu. Tai yra, pusryčiams jie valgo košę, ir tik ją. Jeigu valgys vaisius, žuvį ar riešutus, taip pat kiekvieną atskirai.
Ilgai vartojant miežinę košę, galite pajusti, kaip žarnyno funkcija normalizuojasi. Jei vieną įprastą patiekalą pakeisite šia koše, tai po mėnesio galite pastebėti ne tik svorio sumažėjimą, bet ir bendrą būklės pagerėjimą. Tai ypač akivaizdu, kai mityboje gausu saldžių ar riebių maisto produktų.
Miežinės kruopos yra mažiausiai kaloringos kruopos, nors jose yra daug naudingų medžiagų. Žemiau pateiksime pavyzdį, kaip gaminama sveika košė. Patariame pabandyti ją įtraukti į mitybą.
Miežinė košė
- Keptuvėje apkepkite stiklinę miežinių kruopų. Aliejaus pilti nereikia. Kepkite, kol kruopos pagels.
- Puode užvirkite 2 puodelius vandens. Kai grūdai paruduos, supilkite juos į verdantį vandenį ir nukelkite puodą nuo ugnies.
- Puodą, pripildytą verdančio vandens, reikia suvynioti į šiltą rankšluostį ir kelioms valandoms palikti šiltoje vietoje.
Šis metodas gali užtrukti nuo vienos iki keturių valandų. Kai košė bus paruošta, įdėkite šiek tiek sviesto ar aliejaus, kad skonis ir mityba būtų pilnavertiški. Skanaus!
Dabar jūs žinote, kaip vienuoliai gamina sveiką miežinę košę.
