Vidinė tuštuma – tai jausmas, kuris aplanko, kai prarandame brangų žmogų, kai nesiseka darbe ar jaučiamės savimi nusivylę. Priežasčių gali būti įvairiausių. Nesvarbu, kas sukėlė šį jausmą. Tai baisi jėga, ėdanti mus iš vidaus. Todėl jokiu būdu negalima pasiduoti tuštumai.
Kaip susidoroti su šiuo jausmu
Jei galime apibūdinti fizinį skausmą, galime apibrėžti ir emocinį. Tam reikia drąsos ir nuoširdumo, įsiklausymo į save. Būtina leisti sau jausti ir išgirsti tai, ką taip ilgai stengėtės paskandinti.
Padėti gali meditacija. Atsisėskite patogioje pozoje ramioje aplinkoje, užmerkite akis ir užduokite klausimą: po kokio įvykio jūsų širdyje atsirado tuštuma, kodėl ji jus vargina ir ko reikia, kad atsikratytumėte šio jausmo. Geriausia tai atlikti ryto tyloje arba kur nors gamtoje.
Dalinkitės su kitais
Prisiminkite Dikenso parašytą „Kalėdų giesmę“ apie Ebenezerį Skrudžą, kuris gyveno tik dėl savęs, ir kaip jo gyvenimas pasikeitė, kai jis pradėjo padėti kitiems. Tik nelaukite ko nors mainais.
Nereikia stengtis įtikti kitiems ar bandyti ką nors iš jų gauti, apsimetant, kad rūpinatės. Būtent tai gali sukelti tuštumą, kai lūkesčiai nepateisinami. Įpraskite dėkoti už tai, ką gaunate iš kitų nieko neprašę, ir už suteiktas galimybes.
Pamilkite save
Galbūt, jei kasdien prieš veidrodį kartosite, kad mylite save, kažkada tuo patikėsite, bet viduje meilės nepajausite. Kalbama ne apie išorinę meilę – manikiūrą, naują suknelę, liekną figūrą ar brangias atostogas. Jūs galite jaustis tuščias net geriausiomis materialinėmis sąlygomis.
Meilė sau yra savo poreikių supratimas ir atsakomybė už veiksmus, suteikiančius saugumo ir vertės jausmą. Pasakyti „ne“ irgi yra meilės sau apraiška. To reikia išmokti, gali prireikti nemažai laiko, kol surasite ir priimsite save. Tačiau tai yra mūsų sielos pilnatvės pagrindas.
Vidinė tuštuma yra griaunantis jausmas. Čia nurodyti tik keli būdai, kaip pradėti su ja kovoti. Tikėkite savimi ir mylėkite gyvenimą. Juk meilė užgydo visas žaizdas.
