Tunelinis rankų riešo sindromas – prevencijos ir gydymo būdai

Tunelinis riešo sindromas ypač dažnas vyresnio amžiaus moterims. Kodėl taip yra? Manoma, kad tai profesinė liga, kuria serga darbuotojai, rankomis atliekantys monotoniškus lenkimo ir ištiesimo judesius.

Tunelinis riešo sindromas turi ir kitų pavadinimų, pvz. neurologinis tunelinis riešo sindromas, sukeliantis ilgalaikį pirštų tirpimą ir skausmą. Tunelinį sindromą sukelia vidurinio nervo suspaudimas tarp riešo kaulų ir sausgyslių.

Tai klasifikuojama kaip tunelinė neuropatija, kurią apibendrintai galima apibūdinti kaip nervo suspaudimą skaiduliniuose – kauliniuose ir skaiduliniuose – raumeniniuose kanaluose.

Šis sindromas laikomas darbuotojų profesine liga, kurie rankomis atlieka monotoniškus lenkimo ir tiesimo judesius arba yra priversti rankas lankstyti ilgą darbo laiką. Kokioms profesijoms gresia šio sindromo pavojus? Pianistams, violončelininkams, būgnininkams, boulingo žaidėjams, patyrusiems dailininkams, motociklininkams, gestų kalbos vertėjams, kirpėjams, siuvėjams ir rašytojams. Vis daugiau žmonių serga tuneliniu riešo sindromu, nes kompiuteriai nebėra toks retas reiškinys ir vis daugiau profesijų yra su jais susijusios.

Manoma, kad ilgalaikis naudojimasis kompiuteriu gali tapti tunelinio riešo sindromo rizikos veiksniu. Vienas tyrimas parodė, kad kas šeštas kompiuteriu dirbęs žmogus turėjo tunelinį riešo sindromą. Didesnis pavojus kilo kompiuterių naudotojams, kurių ranka buvo sulenkta 20° ar didesniu kampu į dilbį.

Kituose tyrimuose tam prieštaraujama ir teigiama, kad tarp dirbančių kompiuteriu ir nedirbančių žmonių nėra reikšmingo skirtumo tarp šių negalavimų.

Tunelinio riešo sindromo priežastys

Riešo tunelyje yra nervas, kurį užspaudus atsiranda riešo skausmas. Natūraliausios šio nervo užspaudimo priežastys yra sausgyslės patinimas šalia nervo ir riešo kanalo patinimas.

Nervas užspaudžiamas dėl ilgalaikio mechaninio to paties raumens įtempimo. Įtampą sukelia daug pasikartojančių judesių ir dažnai nepatogi rankų padėtis. Pavyzdžiui, dirbant kompiuterio klaviatūra, žmogaus ranka nuolat patiria įtampą.

Riešo tunelinio sindromo simptomai

Skausmas, tirpimas ir sustingimas (parestezija) vidurinio nervo inervacijos srityje. Pradinėse tunelinio riešo sindromo stadijose žmogus gali jausti pirštų trūkčiojimą, niežėjimą ir dilgčiojimą. Iš pradžių to negalima sieti su naudojimusi kompiuteriu, nes tai pasireiškia tik praėjus kelioms valandoms po to, kai baigiama, pavyzdžiui, rašyti tekstą.

Vėliau gali atsirasti rankų tirpimas, skausmas ir sunkumas rankose, dilgčiojimas delnuose, pirštuose, riešuose, jutimo sutrikimai riešo srityje, audinių dirginimas ir patinimas. Ryte pirštai gali būti sustandėję. Žmonėms, sergantiems tuneliniu riešo sindromu, taip pat gali pasireikšti netiesioginiai simptomai: nemiga dėl skausmo ir riešo kanalo mėšlungis.

Dėl paūmėjusio tunelinio riešo sindromo dažnai atrofuojasi nykščio raumenys. Neįmanoma tvirtai sugniaužti kumščio, o nykščio negalima sulenkti. Plaštakos ir pirštai gali tapti nepaklusnūs.

Kai tuneliniu sindromu sergantis asmuo bando pakelti gana sunkų daiktą, jis gali patirti skausmą arba netekti sąmonės, o daiktas tiesiog iškristi iš rankų. Tunelinį sindromą turintis žmogus negali ilgai kalbėti telefonu, skaityti knygos priešais save ar laikyti automobilio vairo ilgiau nei 10 minučių.

Tunelinio riešo sindromo diagnozavimas

Kartais neurologas apžiūri pacientą ir nustato, kaip stipriai pažeistas riešo kanalo raumuo dėl darbo kompiuteriu ar kitos profesinės veiklos.

Tačiau žmogus gali ir pats diagnozuoti ligą. Tinelio ir Faleno testai naudojami tuneliniam riešo sindromui diagnozuoti.

Pirmasis testas atliekamas perkusiniu būdu (stuksenant) riešo srityje, kur yra vidurinio nervo vietos. Jei testas teigiamas, pasireiškia delnų ir pirštų parestezijos simptomai.

Antrasis testas – maksimalus trijų minučių sulenkimas, t. y. sujungtos rankų nugarėlės nuleidžiamos žemyn, o alkūnės nukreipiamos į išorę. Taip sukuriama savotiška „T“ forma. Jei per šį laiką šis testas sukelia parestezijas ir skausmingumą 1-ojo, 2-ojo, 3-iojo ir iš dalies 4-ojo piršto delno paviršiuje, reiškia, liga yra diagnozuota.

Profilaktika

Kadangi žmonėms ne visada pavyksta išvengti arba gerokai sumažinti prie kompiuterio praleidžiamą laiką, verta pagalvoti apie prevencines priemones. Tunelinio sindromo prevencija taip pat apima tinkamą darbo vietos organizavimą. Taikant šį metodą galima išvengti beveik visų problemų, kylančių dirbant kompiuteriu.

Viena iš pagrindinių prevencinių priemonių turėtų būti ergonomika ir taisyklingas sėdėjimas prie kompiuterio. Pageidautina turėti darbo kėdę su reguliuojamu atlošu ir aukščiu (labai gerai turėti stalą su reguliuojamu aukščiu). Tinkamai sureguliuotas stalas ir kėdė leidžia užimti padėtį, kai apatinė nugaros dalis yra 90 laipsnių kampu klubų atžvilgiu. Jūsų petys ir dilbis turi sudaryti statų kampą, o rankos turi remtis į klaviatūrą. Klaviatūra turėtų būti 65-75 cm aukštyje.

Taip pat svarbios prevencinės priemonės:

• Kėdė ir kompiuterio kėdė turi būti su porankiais.
• Ergonomiška klaviatūra. Ji turi būti padėta taip, kad rankos būtų sulenktos per alkūnę ir sudarytų statų kampą. Tinkamai padėta klaviatūra padeda rankoms atsipalaiduoti, kai jos yra ant klaviatūros.
• Dirbant su pele alkūnė turi remtis į stalą, o ranka turi būti kuo toliau nuo stalo krašto.
• Labai svarbus ir darbo su kompiuteriu laikas. Tereikia kelių minučių, kad sausgyslės pailsėtų ir atgautų reikiamą sinovinio skysčio kiekį. Tačiau diabetu sergančiam asmeniui poilsio trukmę reikėtų pailginti. Optimalu kas valandą ilsėtis 10-15 minučių. Negalima pasyviai ilsėtis. Juk žmogus ilsisi ne dėl judėjimo nuovargio, o dėl to, kad ilgai dirba prie klaviatūros. Tokiu atveju idealiai tinka atlikti pratimus su rankomis.

Tunelinio riešo sindromo gydymas

Svarbu gydyti riešo kanalo sindromą, kurį sukelia ilgas naudojimasis kompiuterio klaviatūra. Bet pirmiausia reikia gydyti pagrindinę priežastį, pvz., cukrinį diabetą arba artritą. Jei liga negydoma, ji paprastai progresuoja.

Ankstyvosiose riešo sindromo stadijose turėtų pakakti pažeisto riešo gydymo terapijos ir riešo fizinio krūvio apribojimo (kuo mažesnio laiko prie kompiuterio) arba fiksavimo standžiu įtvaru. Kai simptomai išnyksta, reikia pradėti fizinius pratimus, skirtus riešo raumenims mankštinti ir stiprinti. Pageidautina, kad fizioterapiją prižiūrėtų gydytojas.

Esant sunkiam tuneliniam sindromui, pasireiškiančiam ūmiu skausmu ir stipriu uždegimu, būtinas gydymas vaistais.

Laikantis tinkamos dietos, kuri tinkamai aprūpina organizmą svarbiomis maistinėmis medžiagomis, tunelinio riešo sindromo gydymas gali būti labai veiksmingas, o sveikimo procesas yra daug greitesnis, reabilitacijos laikotarpis trumpesnis ir darbingumas atstatomas greičiau. Specialistas netrukus gali grįžti į darbą.

Nustatyta, kad joga yra viena veiksmingiausių alternatyvių gydymo būdų. Žinoma, kad joga mažina skausmą ir gerina rankų suspaudimo jėgą.

Jogos pratimai

1 pratimų serija

1. Lėtai sugniaužkite į kumščius ir palengva juos atleiskite. Pakartokite tai penkis kartus.
2. Padėkite delnus ant stalo ir delnais prispauskite stalo paviršių. Tada vieną po kito atitraukite nuo stalo pirštus.
3. Keletą kartų pakelkite ir nuleiskite rankas. Padarykite kuo daugiau apskritimų iš pradžių rankomis, o paskui kiekvienu pirštu.
4. Pasukite rankas, o paskui sukite pirštus. Sugniaužę kumščius sukite rankas aplink ašį.
5. Paspauskite viena ranka kitą ranką.
6. Sugniaužkite vienos rankos pirštus ir braukite pirštais per kitos rankos pirštus.

2 pratimų serija

1. Keletą kartų pakelkite ir nuleiskite rankas, pakratykite nuleistas rankas.
2. Kelias sekundes stipriai suspauskite kumščius, tada juos atleiskite ir atpalaiduokite. Pratimą pakartokite 5-7 kartus.
3. Pasukinėkite rankas (10-12 kartų) į abi puses.
4. Ištieskite rankas prieš save ir vieną minutę aktyviai judinkite pirštus.
5. Suglauskite delnus ir pasukite pirštus į save, t. y. riešus atsukite į save. Pabandykite lėtai prispausti vienos rankos delną prie kitos rankos pirštų.

3 pratimų serija

1. Trinkite delnus iš vidaus ir išorės, kol jie taps šilti.
2. Dešinės rankos nykščiu sulenkite kiekvieną pirštą. Kiekvienu pirštu padarykite po keturis suspaudimus. Tą patį pakartokite ir su kaire ranka.
3. Pasukite delnus vidinėmis pusėmis vienas į kitą ir šiek tiek pasukę delnus vienas į kitą sujunkite juos. Spauskite pirštus vienas į kitą, tada pakratykite rankas ir jas atpalaiduokite.
4. Lėtai suspauskite kumštį. Pakratykite rankas, kad jos atsipalaiduotų.
5. Lėtai suspauskite kumštį, tada greitai ir staigiai atleiskite, išskėsdami pirštus. Nuleiskite rankas žemyn ir pakratykite.

Jei dirbdami kompiuteriu ne visada galite atlikti visus šiuos pratimus, darykite pertraukėles, pakelkite rankas ir pasukite riešus. Jei jaučiate tunelinio riešo sindromo simptomus, darykite tai labai švelniai ir lėtai. Periodiškai atpalaiduokite raumenis tiesiog purtydami rankas.