Kai būsimas neurologas pradeda studijuoti, yra įsitikinęs, kad nepriklauso nerimastingiems žmonėms. Tiesą sakant, dažnai paaiškėja, kad jie tiesiog pamiršta žodžius, kuriuos visi naudojame apibūdindami savo jausmus. Juk visi sakome tokias frazes: „Aš nerimauju“, „esu ant ribos“, „įsitempęs“, „negaliu susikaupti“, „esu nervingas“, „pasiruošęs pasiduoti”.
Kitaip tariant, mes visi nerimaujame. Kažkas mažiau, kažkas daugiau. Tačiau bėgant metams suprantame, kad efektyviausias būdas kovoti su nerimu yra nuosekliai stengtis didinti savo psichologinį stabilumą ir vidinę jėgą.
Natūralu, kad iš karto įveikti nerimo nepavyks – teks šiek tiek padirbėti. Tai darydami išmoksite ne tik priimti, bet ir vertinti savo klaidas. Galų gale, kiekviena iš jų yra nauja informacija, kuri padės jums pasiekti savo tikslą – susidoroti su nerimu. Štai šeši pratimai, kuriuos neurologas pataria daryti kiekvieną dieną, kad padidintumėte savo psichinį stabilumą ir vidinę jėgą:
1. Įsivaizduokite teigiamus rezultatus
Kiekvieną rytą ar kiekvieną vakarą analizuokite visas neaiškias situacijas, kurios šiuo metu egzistuoja jūsų gyvenime. Ką viršininkas sako apie projektą, prie kurio dirbate? Ar jis bars jus, ar girs? Dabar pereikite prie kiekvienos situacijos gyvenime atskirai ir pabandykite įsivaizduoti optimistiškiausią ir labiausiai stebinantį scenarijų. Įsivaizduokite ne tik „gerą“ rezultatą, bet geriausią, ką galite įsivaizduoti savo galvoje.
Tai visai ne tam, kad pasiruoštumėte dar didesniam nusivylimui, jei nesulauksite darbo pasiūlymo. Šio pratimo tikslas yra sustiprinti jūsų lūkesčių jausmą, kuris greičiausiai suteiks jums idėjų, ką dar galite padaryti, kad pasiektumėte savo svajones.
2. Nerimą paverskite progresu
Mūsų smegenų plastiškumas leidžia mums būti atspariems sunkiais laikais. Išmokite nusiraminti, iš naujo įvertinti situacijas, pertvarkyti mintis ir priimti protingesnius sprendimus. Lengviausias būdas tai padaryti yra priminti sau, kad nerimas ne visada yra blogas dalykas. Kartais būna visai priešingai.
Apsvarstykite šiuos dalykus:
Pyktis gali užkirsti kelią jūsų gebėjimui susikaupti ir dirbti, arba gali paskatinti ir motyvuoti, sustiprinti jūsų dėmesį ir priminti, kas iš tikrųjų svarbu.
Baimė gali sukelti prisiminimus apie praeities nesėkmes, sumažinti susikaupimą ir produktyvumą, arba ji gali priversti jus būti atsargesniais priimant sprendimus ir pažvelgti į situaciją iš skirtingų krypčių.
Liūdesys gali sugadinti jūsų nuotaiką ir demotyvuoti, arba jis gali padėti pakeisti prioritetus ir paskatinti permąstyti aplinką, aplinkybes ir elgesį. Nerimas gali priversti jus atidėlioti ir trukdyti siekti savo tikslų, arba jis gali padėti jums koreguoti planus, lūkesčius ir tapti tikresniais.
Nusivylimas gali demotyvuoti ir trukdyti jūsų augimui, arba jis gali paskatinti jus daryti daugiau ar geriau. Šie palyginimai gali atrodyti pernelyg paprasti, bet tik iš pirmo žvilgsnio. Faktas yra tas, kad jie suteikia mums pasirinkimo jausmą, kuris duoda apčiuopiamų rezultatų ir gana greitai.
3. Išbandykite ką nors naujo
Šiais laikais yra daugybė galimybių: galite užsiregistruoti į internetines pamokas, prisijungti prie sporto klubo ar dalyvauti virtualiame renginyje. Galbūt niekada anksčiau nieko panašaus nedarėte. Taip įgysite fantastišką patirtį, tokių galimybių yra daug. Nemokamai (arba už labai mažą kainą) galite priversti savo smegenis ir kūną išbandyti tai, apie ką anksčiau nebūtumėte pagalvoję. Tai neturi būti sunki treniruotė. Tiesiog išbandykite ką nors naujo, ko dar niekada nedarėte. Pabandykite išeiti iš savo komforto zonos.
4. Kreipkitės pagalbos
Kai kreipiatės į ką nors pagalbos, kai jaučiate ryšį su kitais žmonėmis, draugais ir šeima, tai padeda ne tik sulaikyti nerimą, bet ir sustiprina jausmą, kad nesate vieni. Pripažinti, kad su kažkuo kovojate ar jums reikia pagalbos, nėra lengva, bet tai yra būtina. Kai jaučiate, kad esate apsuptas žmonių, kad jie jums rūpi, tai suteikia jėgų, padeda atlaikyti ir įveikti visus sunkumus. Tokiu būdu sustiprinamas jūsų atsparumas.
Susidūrus su rimtais iššūkiais, pirmoji reakcija – slėptis, atsitraukti, pasiduoti. Beje, lygiai tokį patį elgesį matome ir kai liūdi gyvūnai. Nepaisant to, jūs turite nuostabią galią kreiptis pagalbos. Kartais užtenka tik draugų apkabinimo ar šilto žodžio.
5. Galvokite teigiamas mintis apie save
Amerikiečių aktorius Lin-Manuel Miranda išleido knygą apie žinutes, kurias jis siunčia kiekvienos dienos pradžioje ir pabaigoje. Jose jis nerašo nieko ypatingo, tiesiog dalijasi optimistinėmis mažomis žinutėmis apie save, kurios yra linksmos. Jei atidžiai perskaitysite visus jo interviu, pamatysite iš vidaus stiprų ir optimistišką žmogų. Paklaustas, kaip jam sekasi būti tokiam linksmam, produktyviam ir kūrybingam, jis atsakė, kad paslaptis yra priminti sau teigiamus dalykus.
Natūralu, kad ne visi žmonės myli ir yra pasirengę kasdien rašyti teigiamas žinutes socialiniuose tinkluose. Ir jums nereikia jomis dalytis su visuomene. Idėja yra pradžiuginti save dienos pradžioje ir pabaigoje. Tai gali būti sudėtinga tiems, kurie yra įpratę automatiškai koreguoti ir analizuoti kiekvieną smulkmeną. Atsikratykite šio įpročio. Vietoj to pagalvokite, ką labiausiai palaikantis žmogus gyvenime pasakytų – partneris, brolis ar sesuo, draugas, mentorius ar tėvas -, tada paskelbkite socialiniuose tinkluose arba pasakykite tai sau.
6. Pasinerkite į gamtą
Mokslas ne kartą įrodė, kad laiko praleidimas gamtoje turi labai teigiamą poveikį mūsų psichinei sveikatai. Pavyzdžiui, remiantis 2015 metų tyrimu, net trumpas pasivaikščiojimas viešame sode padidina mūsų emocinį stabilumą.
Norint pasinerti į gamtą, nereikia gyventi šalia miško ar jūros. Tai gali būti netoliese esantis parkas ar bet kuri rami vieta, kur daug žalumos ir mažai žmonių. Svarbiausia nesėdėti namuose ant sofos priešais televizorių. Apsivilkite mėgstamus džinsus ir eikite į lauką. Kvėpuokite, atsipalaiduokite ir tiesiogine prasme sugerkite visus garsus, kvapus ir grožį. Naudokitės visais savo pojūčiais. Šis pratimas padidina jūsų bendrą stabilumą, nes suteikia energijos ir atstato pusiausvyrą.
