Kai jūs ignoruojate narcizą, jūs nemaitinate jo ego, o be jo jis pradeda mirti lėta ir skausminga mirtimi. Arba jam taip atrodo.
- Narcizai bijo būti apleisti ar atstumti
Štai kodėl jie pyksta ir bando jus nubausti, jei bandote nuo jų pasitraukti. Atstumdami narcizą, jūs atstumiate ir jo netikrą įvaizdį, kurį jis kruopščiai kūrė, norėdamas padaryti jums įspūdį.
Jei nepriimate šio įvaizdžio, tuomet abejojate narcizo egzistavimo priežastimi. Jo tikrasis aš jau yra pamestas, o jo apgavystės kaukė negali išgyventi pati. Jam reikalingas aplinkinių dėmesys ir pritarimas, kuriuo narcizas minta kaip vampyras.
Kai atstumiate narcizą, paliekate jį ramybėje su savo tuštuma, ir tai jį kaip nieką gąsdina. Jis kovos iki paskutinio, kad to išvengtų, ir tuo pačiu gali padaryti jums nemažai žalos.
- Kai iš jų juokiamasi
Narcizai neturi jokio humoro jausmo. Tačiau jie gali iš jūsų žiauriai juoktis, jei, pavyzdžiui, nesėkmingai krentate ar susižeidėte koją, arba tyčiotis iš kitų žmonių problemų, nes narcizai nemoka įsijausti ir neturi empatijos jausmo.
Juos ypač pralinksmins tos situacijos, kuriose jie patys sukėlė problemų kitiems žmonėms. Atminkite, kad narcizui esate ne tikras asmuo, o tiesiog daiktas.
Narcizai yra nepaprastai jautrūs, tačiau tai netaikoma niekam kitam, kaip pačiam jam. Veidas, kurį narcizai rodo išoriniam pasauliui ir kurį nuolat reikia palaikyti, iš tikrųjų yra netikras, todėl juos taip įžeidžia anekdotai ir pašaipos apie juos.
- Nepagarba
Niekam nepatinka nepagarba, tačiau narcizai jos ypatingai bijo. Jie nuolat dėl to nerimauja ir mato nepagarbą net ten, kur jos nėra. Vėlgi, viskas priklauso nuo netikro įvaizdžio, kurį narcizui reikia išlaikyti.
Kai jūs jo negerbiate, jūs tarsi praduriate jo balioną ir jam atrodo, kad jis netrukus mirs. Kad to išvengtų, narcizas nori savo arsenale naudoti bet kokią gynybos techniką: pyktį, ignoravimą, melą, neigimą, prasimanymą ir netikras užuojautas.
Narcizas yra pasirengęs padaryti viską, kad jam nereikėtų pripažinti žiaurios tiesos ir susitaikyti su tuo, kad jis prarado tikrąjį save.
- Ignoravimas
Čia viskas elementaru. Kai jūs ignoruojate narcizą, jūs nemaitinate jo ego, o be jo jis pradeda mirti lėta ir skausminga mirtimi. Arba jam taip atrodo.
Štai kodėl daugelis narcizų mieliau renkasi būti nekenčiami, tačiau jokiu būdu nenori būti ignoruojami. Neapykanta vis dar yra dėmesys ir tai įrodo, kad narcizo egzistavimas dar yra pripažįstamas.
Kai nekreipiate dėmesio į narcizą, tai jam atrodo kaip žudymas. Be jūsų dėmesio, atrodo, kad jis nustoja egzistuoti.
- Atoveiksmis
Pavadinus narcizą smurtautoju, jis greičiausiai labai supyks. Jis gali arba atvirai parodyti savo įniršį, arba jus ignoruoti.
Narcizai nemėgsta būti atsakingi už savo šlykštų požiūrį į kitus, o tai reiškia, kad jie nėra tobuli. Tai taip pat reiškia, kad jie turės pripažinti kažkieno žmoniškumą, o narcizai to paprasčiausiai nesugeba. Pasąmonėje jie supranta, kad patys yra netobuli, todėl projektuoja savo kompleksus kitiems.
Narcizas gali apkaltinti jus, kad elgiatės kaip… narcizas. Jis taip pat gali lengvai nukreipti prieš jus kitus aplinkinius, tokiu būdu paversdamas juos savo lėlėmis.
Narcizas gali kaltinti jus dėl klaidų, kurias padarė jis pats, ir tuo pačiu visi patikės juo, o ne jumis. Jums atrodys, kad prarandate ryšį su tikrove.
Sąmoningai ir nesąmoningai narcizas meluoja, taip sukurdamas apsauginį mechanizmą, kad niekas negalėtų jo nuvesti į šviesą ir sužinoti, kad jis toli gražu nėra tobulas.
Kai narcizas yra priverstas pripažinti savo trūkumus, jis tampa pažeidžiamas, o pažeidžiamumas jį labai gąsdina. Jis yra pasirengęs dėl bet ko kaltinti kitus tik tam, kad pats nepajustų gėdos.
- Nykstanti jaunystė ir sėkmė
Kuo vyresni narcizai, tuo baisiau pradeda elgtis. Kai kurie iš jų vis dar keičiasi į gerąją pusę, tačiau tai yra labiau išimtiniai atvejai. Senėjimas atneša praradimus – patrauklumą, karjerą, sveikatą, kartais galbūt net vyrą ar žmoną (kurie dažnai ir yra tie, kurie maitina narcizus jiems taip reikalinga energija).
Kai kurie narcizai yra taip užtikrinti savo išvaizda ir sveikata, kad praradę tuos du veiksnius negali prisitaikyti prie kitų savo gyvenimo ypatumų. Jie nepajėgūs mylėti, draugauti ir prie kažko prisirišti. Kai žmogus praleidžia savo gyvenimą sutelkdamas dėmesį tik į savo išvaizdą, kas jam belieka, kai jis praranda grožį su vis vyresniu amžiumi?
Narcizams, kuriems yra susikoncentravę į savo intelektinius sugebėjimus ar verslumą, pavyksta išsilaikyti šiek tiek ilgiau, tačiau senstant jų protas tampa ne toks aiškus ir jiems tenka dirbti vis rečiau. Pensija yra didžiulis smūgis narcizui, kurio egzistavimas visiškai pagrįstas jo karjera. Kas tada jam lieka?
Narcizas praranda tai, kas jį maitino visą šį laiką, ir, norėdamas išvengti depresijos, jis pradeda išsilieti ant kitų. Štai kodėl narcizai senatvėje dažnai tampa ypač pikti ir rūstūs.
- Mirtis
Visi narcizai baisiai bijo mirties.
Giliai viduje jie supranta, kaip blogai elgėsi su kitais ir bijo, kad po mirties teks už tai atsakyti. Mačiau daugybę narcizų, kurie senatvėje intensyviai domėjosi dvasiniais gyvenimo aspektais arba tapo religingi. Taip jie stengiasi išvengti atsakomybės už visą blogį, kurį padarė kitiems.
